Ar normalu galvoti apie seksą paauglystėje?

Patiko? Pasidalink...

Share on facebook
Share on email

Paauglystė – tikrai sudėtingas etapas tavo gyvenime. Keičiasi ne tik tavo išvaizda, tačiau ir viduje kartais sunku susivokti, kas vyksta. O „užsikūrus“ hormonams tau gali atrodyti, kad tavo galvoje vien tik mintys apie seksą.

Jei skaitai, tai greičiausiai esi paauglė ir pastebėjai, jog pradėjai galvoti apie dalykus, kurių tavo mintyse tikrai anksčiau nebuvo. Gal įsižiūrėjai klasioką ar susižavėjai kokia įžymybe, o galbūt net seniai pažįstamas kaimynas ar draugas patraukė tavo dėmesį kažkaip kitaip?

Visai normalu, kad nauji jausmai, kurie iki šiol tau buvo nepažįstami, gali kelti tau nerimą. Brendimas bei paauglystė kiekvienam atneša tikrai daug pasikeitimų gyvenime – visai nekeista, kad tai gali kažkiek bauginti ar erzinti, nes čia prasideda įvairus bei vingiuotas kelias link suaugusiųjų pasaulio. O kalbant apie seksą, tikrai normalu ir nėra ko gėdytis, jei ėmei galvoti apie jį.

Kaip hormonai veikia tavo gyvenimą?

Tik gimus mūsų kūnai pradeda gaminti daug įvairių hormonų. Kas gi tie hormonai? Tai cheminės medžiagos, gaminamos mūsų kūne tam, kad būtų užtikrinama vientisa organizmo, visų organų veikla. Tačiau paauglystėje pradeda gamintis hormonai, kurių iki tol nereikėjo.

Šio proceso pradžia – tavo smegenyse. Čia gaminasi taip vadinamas gonadotropiną išskiriantis hormonas. Jis keliauja į hipofizę, liauką, esančią po tavo smegenimis, kur sukelia dviejų skirtingų hormonų – liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) išsiskyrimą. Tiek berniukai, tiek mergaitės turi LH ir FSH, tačiau juos veikia skirtingai.

Moters kūne LH ir FSH stimuliuoja kiaušides, kad jos gamintų estrogeną. Estrogenas – tai vienas iš hormonų, kuris sukelia kūno pokyčius brendimo metu. Taip pat ima gamintis ir kiti hormonai – progesteronas ir maži kiekiai testosterono. Vykstantys pasikeitimai sukelia pirmąsias menstruacijas bei ruošia kūną nėštumui.

Vyro kūne LH ir FSH paskatina testosterono gamybą, kuri vyksta sėklidėse – čia taip pat gaminamos spermos ląstelės. Spermatozoidai yra būtini vyrų vaisingumui.

Hormonų gamybos suaktyvėjimas veikia ne tik tavo lytinius organus, tačiau brendimo metu keičiasi ir daug kitų dalykų. Keičiasi tavo ūgis, padidėja kūno plaukuotumas, paauga krūtys, apvalėja kūno formos, atsiranda prakaito kvapas, gali prasidėti odos bėrimai (spuogai) ir pan. Tie patys hormonai atsakingi ir už lytinį potraukį, todėl visai natūralu, kad kyla mintys apie seksą. Visi šie pokyčiai – normali paauglystės dalis.

Kodėl žmonės galvoja apie seksą?

Svarstai, kodėl tavo mintys dažniau sukasi apie seksą? Tikrai to nesibaimink, nesigėdink, juolab nekaltink savęs. Jau žinai, kad tai normalu ir vyksta dėl hormonų. Paauglystėje visai natūralu, kai pradeda dominti kitų kūnai ar bandai įsivaizduoti, ką reiškia užsiimti seksu.

Paauglystėje kyla daug naujų tiek fizinių, tiek emocinių jausmų. Tai, ką galvoji apie seksą, yra labai individualu, asmeniška – kitų mintys apie tai gali būti visiškai skirtingos. Tą patį galima pasakyti ir apie lytinį potraukį – vieni jaučia stiprų potraukį, kiti – labai mažą. Žmonės nėra vienodi ir tai normalu.

Masturbacija – įprastas ir visiškai normalus dalykas taip pat. Kas yra masturbacija? Tai orgazmo (didelio malonumo jausmo) sukėlimas pačiai dirginant ranka ar kitu dirbtiniu būdu savo erogenines zonas (jų yra ne viena – klitoris, lytinės lūpos, G taškas, speneliai, krūtys…). Tai puikus būdas pažinti savo kūną, atrasti, kas tau (ne)patinka bei nuimti seksualinę įtampą. Daugelis masturbuojasi vienumoje ir nemanyk, kad esi „nenormali“ taip darydama. Viskas su tavimi gerai! Be to, masturbuotis – gerokai saugiau už lytinius santykius, kuriuose rizikuoji pastoti ar užsikrėsti lytiškai plintančia infekcija.

Kaip nustoti galvoti apie seksą, kai nori nebegalvoti?

Turbūt neįmanoma visiškai negalvoti apie seksą ir greičiausiai nerastum „protingos“ priežasties, kodėl turėtum apie jį negalvoti. Tačiau jei matai, kad mintys apie seksą tapo nevaldomos ir trukdo tau užsiimti kasdieniais dalykais, gali išbandyti keletą dalykų:

Užsiimk fizine ar menine veikla – šioms veikloms reikalinga didesnė dėmesio koncentracija, tad minčių apie seksą turėtų sumažėti.

Panagrinėk, kas sukelia tas mintis. Galbūt jos kyla, kai tau nuobodu arba tik tam tikru dienos metu? Tada turėtum pasistengti užsiimti kažkuo, kas atitrauktų nuo minčių apie seksą.

Būk užsiėmusi. Kai tavo protas neturi darbo, tai greičiausiai ir pradės lįsti visokios įdomios mintys, kurių sąrašo viršuje bus „seksas“. Nori nebegalvoti apie tai, duok protui kito darbelio.

• Visada prisimink, kad nieko blogo galvoti apie seksą. Ir jei tau nepavyks visiškai negalvoti apie tai – neteisk savęs. Tai normalu!

Ir pabaigai

Jei tave labai neramina, jog per daug galvoji apie seksą, atsipalaiduok. Tokios neigiamos emocijos, kaip gėda, kaltė, kad tokios mintys kyla, tikrai nepadės tau geriau jaustis – geriau priimti tai kaip neišvengiamą dalyką ir vadovautis aukščiau esančiais patarimais, jei tiesiog nori mažiau minčių apie seksą.

Beje, tik nepainiok minčių su veiksmu. Galbūt fiziškai pasiruošusi turėti lytinių santykių gali būti ir 15-16 metų, tačiau emociniu, psichologiniu požiūriu – ne. Jei nors kiek abejoji, palauk, kol iš tiesų jausiesi „subrendusi“ savo pirmam kartui – tegul jis būna, pirmiausiai, saugus ir su žmogumi, kuris tave gerbia ir kuriuo tu pasitiki. Lai tavo pirmasis kartas būna toks, kurį visada būtų malonu prisiminti, o ne atvirkščiai – keltų blogas emocijas ir norą pamiršti.

Niekas negali tavęs liesti, jei to nenori ar nesijauti pasiruošusi. Niekas negali versti daryti to, ko tu nenori. Pasikalbėk su suaugusiu žmogumi, kuriam jautiesi artima, jei tau nerimą kelia tavo jausmai ar kito asmens veiksmai.

Skaityk daugiau >> Meilės hormonai

Kiti skaitiniai:

emocinis valgymas emocine valgytoja

Emocinis valgymas – kas tai?

Bekalbėdama su psichologe Erika Mažeikaite sužinojau, kad emocinis valgymas – pakankamai dažna problema, dėl kurios žmonės konsultuojasi su specialistais. Nusprendėme išsiaiškinti, kaip atpažinti emocinį valgymą ir kaip sau padėti.

Skaityti toliau
valgymo sutrikimai

3 dažniausi valgymo sutrikimai – ką reikia žinoti?

Bekalbant su projekto drauge psichologe Erika Mažeikaite, paaiškėjo, kad iš tiesų valgymo sutrikimai nėra jau tokie reti. Ji paminėjo, kad į psichologo konsultacijas kreipiasi tikrai nemažai žmonių, turinčių vienokių ar kitokių valgymo sutrikimų. Išsiaiškinkime, kas tai yra, kaip juos atpažinti ir kaip elgtis.

Skaityti toliau
kaip naudoti tampona pirma karta

Kaip naudoti tamponus pirmą kartą?

Kur turi būti kišamas tamponas? Kokius tamponus rinktis? Kada reikia pasikeisti tamponą? Nesijaudink, jei nepavyks iš pirmo karto „susidraugauti“ su tamponais. Tik bandydama išmoksi jais naudotis ir jaustis užtikrintai bei patogiai.

Skaityti toliau

PIRMOS MĖNESINĖS

Rinkiniai mergaitėms
Scroll to Top

Klausk drąsiai

Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinate savo sutikimą su slapukų įrašymu. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami slapukus. Daugiau apie slapukus ir jų atsisakymą skaitykite PRIVATUMO POLITIKOJE.