Kas yra mergystės plėvė? Kam jos reikia? Ar turėtum prarasti nekaltybę greičiau? Jei tu užduodi sau tokius klausimus, tikiuosi čia rasi atsakymus.
Apie mergystės plėvę
Mergystės plėvė – plona membrana, esanti įeigoje į makštį. Ji skiria išorinius lytinius organus nuo vidinių. Tai audinio likutis nuo makšties susiformavimo embriono stadijoje.
Mergystės plėvės tipų gali būti įvairių. Dažniausiai ji būna žiedinė – su žiedo formos ertme maždaug per makšties angos vidurį. Kol kas nėra moksliškai nustatyta, kam reikalinga ši plėvė – nėra nei medicininės, nei fiziologinės reikšmės.
Kartais gimstama ir be jokios mergystės plėvės, retais atvejais – su aklina plėve. Daugiau apie mergystės plėvės tipus sužinosi paskaičiusi žemiau.
Mitai apie mergystės plėvę
Labiausiai paplitęs mitas, susijęs su mergystės plėve, yra tas, kad ji išlieka „sveika“, kol nėra pažeidžiama vaginalinių santykių metu, ir laikoma fiziniu „nekaltybės“ požymiu. Gana įprasta manyti, kad pirmųjų lytinių santykių metu pažeidus mergystės plėvę, turi kraujuoti iš makšties. Tačiau tikrai ne visada kraujuojama, nes mergystės plėvės gali ir visai nebūti arba jos audinio gali būti labai mažai.
Kitas paplitęs mitas – kad mergystės plėvė yra tvirta. Audinys iš tikrųjų yra elastingas ir tamprus, o tai reiškia, kad jis nebūtinai bus pažeistas įsiskverbimo į makštį metu. Daugeliu atvejų paauglystėje mergystės plėvė gali būti pažeidžiama, ištempiama, kai naudojami tamponai ar menstruacinė taurelė, jodinėjant bei intensyviai važinėjant dviračiu. Tokiais atvejais galimas lengvas kraujavimas, o mergystės plėvė sugyja per 25 valandas.
Todėl neįmanoma nustatyti, jog kažkas dar nepraradęs „nekaltybės“. „Nekaltybė“ – tai visuomenėje vyraujantis mąstymas, kad žmogus, dar neturėjo vaginalinių santykių (kai varpa įsiskverbia į makštį).
Pats žalingiausias mitas yra susijęs su tuo, kad „nekaltybę“ galima patikrinti. Kai kuriose kultūrose priimta tikrinti, ar mergystės plėvė nėra pažeista. Bet jau dabar žinai, kad neįmanoma iš mergystės plėvės spręsti, ar asmuo turėjo lytinių santykių. Juolab tai žeminantis ir privatumą pažeidžiantis elgesys. Tačiau kai kuriose kultūrose tikimasi, kad jaunavedžiai iškart po vestuvių ceremonijos turės lytinį aktą, o tada savo svečiams parodys krauju išteptą paklodę, kad įrodytų, jog nuotaka buvo nekalta.
Mergystės plėvės tipai
Aklina mergystės plėvė visiškai uždengia makšties angą. Dažniausiai jokių problemų nesukelia iki pirmųjų mėnesinių. Kadangi makšties anga visiškai uždaryta esant tokiai mergystės plėvei, iš makšties negali pasišalinti kraujas. Gali pasireikšti tokie simptomai:
• Vis nepasirodančios pirmosios menstruacijos, nors antriniai lytiniai brendimo požymiai yra (augančios krūtys, plaukeliai gaktos srityje);
• Pilvo ar dubens dugno skausmas, kuris paprastai kartojasi maždaug kas mėnesį;
• Nugaros skausmas;
• Skausmingas šlapinimasis ar jokio šlapinimosi – susikaupęs kraujas gali užspausti šlaplę;
• Žarnyno problemos (pvz., vidurių užkietėjimas).
Nustačius akliną plėvę, paprastai gydytojai chirurginiu būdu pašalina dalį plėvės. Toks tipas pasitaiko gana retai – su aklina mergystės plėve gimsta 1-2 proc. mergaičių.
Mikroperforuota mergystės plėvė – joje yra tik mažytė skylutė, todėl kraujas ir išskyros pasišalins, o menstruacijos gali būti ilgesnės, nes kraujas gali nespėti pasišalinti per 3-7 dienas pro tokią mažą angą. Taip pat gali būti sudėtinga ir skausminga įsikišti tamponą ar taurelę bei lytinių santykių metu. Tarkime, jog tamponą sugebėsi įkišti, tačiau kai prisigers kraujo, jo išimti nepavyks.
Kartais brendimo metu ji savaime praplatėja, pažeidžiama naudojant tamponą ar vėliau jau vaginalinių lytinių santykių metu. Esant mikroperforuotai mergystės plėvei galima ir chirurgiškai pašalinti dalį plėvės, kad anga praplatėtų.
Akyta mergystės plėvė turi daug mažų skylučių. Pasitaiko retai. Mergystės plėvė formuojasi dar embriono stadijoje ir kol kas nėra aišku, kodėl ji tokia ar kitokia susiformuoja. Esant akytai mergystės plėvei menstruacijų kraujas ir išskyros pasišalina iš makšties, tačiau gali sukelti problemų naudojant tamponus ar taurelę bei turint vaginalinių santykių.
Gali būti patiriami tokie simptomai paauglystėje:
• Menstruacijos trunka ilgiau nei 4-7 d.;
• Sunku įsidėti ar ištraukti tamponą;
• Neįmanoma įkišti tampono;
• Pilvo skausmas;
• Nugaros skausmas;
• Skausmas ar kraujavimas vaginalinių lytinių santykių metu.
Kartais jokio gydymo ir nereikia, nes bręstant ir pradėjus naudoti tamponus, akyta mergystės plėvė gali būti pažeidžiama – tokiu būdu susiformuoja platesnė anga plėvėje.
Būna atvejų, kai tenka chirurgiškai pašalinti dalį mergystės plėvės, kad geriau tekėtų kraujas, lengviau lįstų tamponas ar būtų galima atlikti gimdos kaklelio tepinėlį (kai reikia).
Mergystės plėvė su pertvara – plėvėje yra dvi mažos angos, kurias skiria audinio pertvara. Menstruacijų kraujas ir išskyros pasišalina iš makšties, bet gali kilti problemų naudojant tamponus ar taurelę. Ne visada reikalinga, bet galima ir maža chirurginė procedūra, kurios metu pašalinama pertvara. Pertvara gali būti pažeista vaginalinių santykių metu. Viskas priklauso nuo to, kokio dydžio tos angos, kokio plonumo ir tamprumo pertvara. Gali nekilti išvis jokių problemų ir niekada gali nesužinoti, kokia tavo mergystės plėvė buvo.
Kodėl nereikia skubėti prarasti „nekaltybės“?
Jau žinai, kad „nekaltybė“ daugiau susijusi su visuomenėje vyraujančiu mąstymu ir reiškia, kad mergina dar neturėjo lytinių vaginalinių santykių, kai vaikino varpa įsiskverbia į makštį.
Tai gali būti ne tik fiziškai skausmingas aktas. Pirmieji lytiniai santykiai gali paveikti merginos ar moters psichiką, jeigu įvyksta iš tikrųjų nepasiruošus psichologiškai, ne abipusiu noru,susitarimu. Čia skubėti niekur nereikia ir nereikėtų pasikliauti savo draugų patirtimi ar jų spaudimu. Be to, tiesiog kad žinotum – net ir pirmojo lytinio akto metu, kai prarandama nekaltybė, galima pastoti ar užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis.
Tai labai atsakingas žingsnis, du žmonės turi ne tik mylėti vienas kitą, bet ir kiekvienas iš jų turi būti pasiruošęs visomis prasmėmis ir prisiimti atsakomybę, jei mergina pastotų.
