Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in posts
Search in pages

Meilės hormonai

Meilės hormonai

Brendimo metu patirsi pačių įvairiausių jausmų, nes tavo kūnas, mintys ir net tave supantys žmonės keisis taip, kaip dar nesi patyrusi anksčiau. Išgyvensi daug ir skirtingų jausmų.

Brendimas gali įžiebti naujus jausmus – tu gali pradėti jausti stiprų potraukį tau patinkančiam žmogui. Pradeda siausti meilės hormonai! O hormonais vadinami todėl, kad tai vyksta dėl hormoninių pokyčių organizme.

Čia rasi daug informacijos apie meilės hormonų šėlsmą ir kaip apsaugoti save nuo neplanuotų rūpesčių – nėštumo ar lytiškai plintančių ligų.

Žinojimas padės tau tinkamai savimi pasirūpinti ir labiau pasitikėti.

Būtent dėl taip vadinamų meilės hormonų atsiranda lytinis potraukis kitam žmogui ir gali svajoti apie intymius santykius, seksą.

Patariame įsidėmėti šiuos svarbius dalykus:

  • Kai žmonės vartoja žodį „seksas“, paprastai tai reiškia lytinius santykius, kai vyro lytinis organas (varpa) įsiskverbia į moters makštį.

  • Yra ir kitų intymaus bendravimo tipų – pavyzdžiui, partnerio lytinių organų lietimas rankomis arba lūpomis. Tai tikrai labai asmeniška, todėl rimtai apmąstyk, ar esi tam pasiruošusi.

  • Tu gali tapti nėščia, net jei vaikinas nebaigia lytinio akto tavo makštyje. Įmanoma pastoti ir tada, kai sperma išleidžiama makšties išorėje.

  • Gali susirgti ar užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis (LPL) ar infekcijomis (LPI) oralinio sekso (mylėjimosi forma, kuomet partneriai burna arba liežuviu stimuliuoja vienas kito lytinius organus) arba lytinių organų kontakto (ne sekso) metu. Prezervatyvo naudojimas gali padėti apsisaugoti.

  • Svarbiausia – nedaryk nieko, kas tau atrodo netinkama, nepriimtina.

Prieš tardama TAIP seksui, pirmiausia gerai pagalvok ir susipažink su visomis rizikomis. Paauglystėje susilaikymas nuo sekso – vienintelė patikima apsauga nuo neplanuoto nėštumo, lytiškai plintančių ligų (LPL) ir ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių).

O šie klausimai padės tau priimti sprendimą, ar jau esu pasiruošusi lytiniams santykiams:

  • Ar iš tikrųjų esi pasiruošusi seksui, o gal tave jaudina tik mintys apie tai?

  • Ar iš tiesų pasitiki savo partneriu ir jautiesi saugi?

  • Ar jauti spaudimą iš draugų, partnerio ar net pačios savęs dėl to, ar iš tiesų tu jauti, kad atėjo tinkamas metas pradėti seksualinį gyvenimą?

  • Ar nori nerti į intymų gyvenimą dėl to, jog atrodo, kad visi aplinkui jau „tą“ daro?

  • Ar esi labai susirūpinusi, sunerimusi ir išsigandusi?

  • Ar gali atvirai kalbėti su partneriu apie apsisaugojimą nuo nėštumo ir LPL?

  • Ar žinai, kaip apsisaugoti nuo nėštumo ir LPL?

  • Ar žinai, ką darytum, jei taptum nėščia?

  • Kaip jaustumeisi, jei aplinkiniai sužinotų, kad jau užsiėmei seksu?

Rimtai apgalvok savo atsakymus ir nuspręsk pati, ar jau dabar tas tinkamas metas nerti į suaugusių pasaulį. Nesakyk seksui TAIP vien dėlto, kad:

  • Tu manai, jog visi aplink jau „tą“ daro;

  • Tau atrodo, jog tapsi populiaresne;

  • Tave įkalbinėja;

  • Bijai, jog vaikinas išsiskirs su tavimi, jei „to“ nedarysi;

  • Galvoji, jog po sekso tapsi „tikra“ moterimi.

Atmink – tu pati esi atsakinga už savo kūną ir gyvenimą. Priimk tik rimtai apgalvotus sprendimus.

Galbūt atrodo, jog visi draugai, klasiokai tik ir šneka, koks šaunus tas seksas. O dar jei pridėsime populiarias dainas, TV filmus!!!

Galbūt tau pačiai smalsu patirti, kas yra tas seksas, o galbūt esi įsimylėjusi ir jauti potraukį konkrečiam žmogui.

STOP! Sprendimas pradėti seksualinį gyvenimą yra labai svarbus, tad neskubėk, nes pradėjusi vėliau, tikrai nesigailėsi.

Skubotas, neapgalvotas sprendimas gali baigtis neplanuotu nėštumu paauglystėje, o to patirti kažin ar norėsi. Taip pat yra rizika užsikrėsti LPL.

Ar žinojai, jog daugelis gailisi per anksti pasakę seksui TAIP?

Galbūt jau patyrei seksualinius santykius ir jautiesi dėl to nepatogiai, nesmagiai. Tu gali bet kada sustoti ir tuo neužsiimti, kol pakankamai subręsi ir būsi pasiruošusi.

Ne visada lengva ir paprasta susilaikyti nuo sekso. Tokiu atveju gali padėti, jei iš anksto apgalvosi ir priimsi sprendimą „NE SEKSUI“, turėsi patikimų draugų, žmonių paramą tuo klausimu. Gali pamėginti pasikalbėti su tėvais/globėjais ir išgirsti jų patarimus. Visuomet prisimink priežastis, kodėl nusprendei susilaikyti nuo lytinių santykių.

Nebijok išsakyti partneriui savo sprendimo. Jei jautiesi artima žmogui, su kuriuo galbūt galvoji užsiimti seksu, vadinasi, turėtum būti artima tiek, kad galėtum pasikalbėti ir apie savo sprendimą. Jei tavo partneris prieštarauja, nesutinka su tokiu sprendimu – pagalvok, kad galbūt tau bus geriau su kitu žmogumi, kuris mąsto panašiai kaip tu.

Kūnas gali neatspindėti tavo sprendimo susilaikyti nuo sekso. Gali jausti stiprų troškimą užsiimti seksu. Tačiau prisimink, kokios galimos fizinės, emocinės ar net finansinės pasekmės, jei nebūsi IŠ TIKRŲJŲ pasiruošusi.

Keli patarimai, kurie padės susilaikyti nuo sekso:

  • Įsitrauk. Kai kuriems žmonėms nuo minčių apie seksą padeda atsiriboti įsitraukimas į mėgstamas veiklas, pavyzdžiui, sporto būrelius, savanoriavimą.

  • Būk kompanijoje. Kai susitikinėji su tau patinkančiu žmogumi, daugiausiai laiko praleiskite draugų kompanijoje ir mažiau vienumoje, ypač namuose, kai nėra tėvų.

  • Išeik. Visuomet nešiokis telefoną ir truputį pinigų, kad bet kada galėtum pasišalinti iš nepatogios situacijos.

  • Praktikuokis. Iš anksto apgalvok, kaip pasakyti NE SEKSUI, kad prireikus nereikėtų ilgai kurti atsakymo.

  • Išlik blaivi. Narkotikai ir alkoholis nėra gerų, saugių sprendimų draugai – didelė tikimybė, kad apsvaigusi pasielgsi taip, kaip neplanavai ir nenorėjai.

Gal tavo partneris sako: „Jei mylėtum, užsiimtum seksu su manimi“. NETIESA. Neprivalai turėti intymių santykių, kad kažkam įrodytum savo jausmus. Tvirti santykiai – tai laisvalaikis kartu, pokalbiai, šilti jausmai, abipusė pagarba. Ir niekada nesijausk skolinga savo kūną, jei partneris tave pavaišino gėrimu, desertu ir pan. Tu nieko neskolinga – tik žodį „AČIŪ“!

Pagrindiniai faktai apie naujos gyvybės pradėjimą:

Nėštumas prasideda, kai vyro spermatozoidas susijungia su moters kiaušinėliu (apvaisina).

Kad taptum nėščia, sperma turi patekti į makštį. Sperma gali patekti į makštį keliais būdais.

  • Sperma yra skystis, kuris išbėga iš vaikino varpos, kai jis ejakuliuoja/baigia lytinį aktą. Pagrindinis būdas spermai patekti į makštį yra lytinio akto metu.

  • Sperma į makštį gali patekti ir anksčiau – iki ejakuliacijos (spermos išsiliejimo). Tai mažas skysčio kiekis, kuris išsiskiria iš vaikino varpos sekso metu iki ejakuliacijos. Partneris nežino ir nejaučia, kada jis išsiskiria, todėl tu gali pastoti, net jei vaikinas ištraukia savo lytinį organą iš makšties iki spermos išsiliejimo.

  • Sperma gali patekti į makštį ir ne lytinio akto metu. Tai gali nutikti spermai išsiliejus ne maštyje (pavyzdžiui, ant gaktos) ir vėliau patekus į vidų.

Kad taptum nėščia, vienas iš tavo kiaušinėlių turi būti reikiamoje vietoje tinkamu laiku. Atsimink:

  • Sudėtinga žinoti, kada kiaušinėlis išlaisvinamas, vadinasi, susilaikymas nuo sekso tik tam tikromis mėnesio dienomis yra labai nepatikimas būdas nepastoti.

  • Gali tapti nėščia, jei tavo mėnesinės nereguliarios.

  • Gali pastoti net menstruacijų metu!

Pagrindiniai faktai apie naujos gyvybės pradėjimą:

Nėštumas įvyksta, kai vyro sperma susijungia su moters kiaušinėliu (apvaisina).

Kad taptum nėščia, sperma turi patekti į makštį. Sperma gali patekti į makštį keliais būdais.

  • Sperma yra skystis, kuris išbėga iš vaikino varpos, kai jis ejakuliuoja/ baigia lytinį aktą. Pagrindinis būdas spermai patekti į makštį yra lytinio akto metu.

  • Sperma į makštį gali patekti ir anksčiau – iki ejakuliacijos (spermos išsiliejimo). Tai mažas skysčio kiekis, kuris išsiskiria iš vaikino varpos sekso metu iki ejakuliacijos. Partneris nežino ir nejaučia, kada jis išsiskiria, todėl Tu gali pastoti, net jei vaikinas ištraukia savo lytinį organą iš makšties iki spermos išsiliejimo.

  • Sperma gali patekti į makštį ir ne lytinio akto metu. Tai gali nutikti spermai išsiliejus ant makšties ir vėliau patekus į vidų.

Kad taptum nėščia arba pastotum, vienas iš tavo kiaušinėlių turi būti reikiamoje vietoje tinkamu laiku. Susipažink, kaip kiaušinėlis išlaisvinamas menstruacinio ciklo metu ir kaip veikia moters reprodukcinė sistema. Atsimink:

  • Sudėtinga žinoti, kada kiaušinėlis išlaisvinamas, vadinasi, susilaikymas nuo sekso tik tam tikromis mėnesio dienomis yra labai nepatikimas būdas nepastoti.

  • Gali tapti nėščia, jei tavo mėnesinės nereguliarios.

  • Gali pastoti net menstruacijų metu!

Bučiniai, apkabinimai, glamonės apsirengus nesukelia nėštumo. Bet prisimink, jog visa tai yra labai asmeniška, intymu ir gali paveikti tavo jausmus ir santykius. Be to, tikrai sunku sustoti, sustabdyti save siaučiant meilės hormonams pačiame įkarštyje. Todėl svarbu iš anksto apgalvoti, ką tu nori ir ko nenori daryti.

Galbūt esi girdėjusi, kad nuo nėštumo apsaugo:

  • Plastikinis maišelis vietoje prezervatyvo?

  • Šokinėjimas po sekso, kad sperma neapvaisintų kiaušinėlio?

  • Kai kurios sekso pozos padeda nepastoti?

Tai NETIESA. Susipažink su apsisaugojimo nuo nėštumo priemonėmis. Jei TIKRAI nori išvengti neplanuoto nėštumo, paskaityk apie susilaikymą nuo sekso.

Jau gyveni seksualinį gyvenimą? O gal tik planuoji? Susipažink ir pasirink saugiausius kontracepcijos būdus sau ir savo partneriui. Kontracepcijos būdai – tai visos priemonės ar būdai, padedantys apsisaugoti nuo nėštumo.

SVARBU: Tik susilaikymas nuo sekso visiškai apsaugo nuo nėštumo – nei viena apsaugos priemonė nėra 100 proc. patikima.

Norėdama apsisaugoti nuo nėštumo, būtinai atsižvelk:

  • Koks priemonės saugumas?

  • Kokią priemonę tu, labiausiai tikėtina, naudosi teisingai ir kaskart?

  • Ar priemonė apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų (LPL)?

Akivaizdu, kad paauglystėje geriausias pasirinkimas tau – visiškai susilaikyti nuo lytinių santykių. O kontracepcijos būdų jau suaugusiems gali būti įvairių:

  • Prezervatyvas vyrams – dažniausiai gaminamas iš latekso ir yra užmaunamas ant sustandėjusio vyro lyties organo – varpos – prieš kiekvieną lytinį aktą.

Prezervatyvai – vienintelė priemonė, galinti apsaugoti nuo LPL. Jie turi būti naudojami teisingai ir kiekvieno lytinio ar oralinio akto metu.

  • Kontraceptinis implantas – ilgalaikė hormoninė priemonė suaugusioms moterims, kai maždaug 3 metams gydytojas ginekologas po oda (žasto srityje) įvedama mažą vamzdelį, išskiriantį hormoną, neleidžiantį pastoti.

  • Gimdos spiralė – T formos rėmelis, kurį gydytojas ginekologas įveda į moters gimdą. Ilgalaikis metodas.

  • Kontraceptinis pleistras – pleistras, priklijuojamas ant odos ir apsaugantis nuo nėštumo, nes išskiria hormonus.

  • Kontraceptinės tabletės – tabletės su hormonais, paskiriamos gydytojo ginekologo ir vartojamos kasdien tuo pačiu metu.

  • Kontraceptinis žiedas – lankstus plastikinis žiedas, kuris kišamas į makštį ir išskiria hormonus.

  • Kontraceptinės injekcijos – hormonų injekcija, leidžiama po oda ar į raumenis moterims.

  • Skubioji kontracepcija – hormoninės tabletės su didele hormonų doze kuo skubiau geriamos po nesaugaus sekso.

  • Diafragma – mažas gaubtuvėlis, kuris įvedamas į makštį ir blokuoja spermos patekimą į gimdos kaklelį ir gimdą.

  • Prezervatyvas moterims – įmova, įvyniojama į makštį ir neleidžianti spermai patekti į gimdą.

  • Vaisingumo atpažinimas – kai moteris puikiai pažįsta savo kūną ir mylisi papildomai nesisaugodama nevaisingomis dienomis (kai neįmanoma pastoti).

  • Spermicidai – kremai, putos, gelis, ovulės ir kt., įterpiami į makštį ir sukuriantys terpę, kurioje spermatozoidams sunku laisvai judėti. Tai papildoma kontraceptinė priemonė moterims, nenaudojama kaip vienintelė.

  • Nutrauktas lytinis aktas – kai vyras ištraukia varpą iš makšties prieš ejakuliaciją (spermos išsiliejimą) ir spermatozoidai nepatenka į gimdą. Tačiau sperma gali patekti į makštį ir iki ejakuliacijos, todėl yra tikimybė pastoti.

Žemiau rasi palyginimą apie šių kontracepcijos būdų efektyvumą, apsisaugant nuo nėštumo ir lytiškai plintančių ligų.

SVARBU: tik gydytojas ginekologas gali parinkti parinkti tau tinkamiausią kontraceptinę priemonę.

Kontracepcijos būdas

Kiek moterų pastoja per pirmus naudojimo metus?

Ar apsaugo nuo LPL?

Susilaikymas nuo sekso

Nei viena

Taip

Kontraceptinis implantas

Mažiau nei 1 iš 100

Ne

Gimdos spiralė

Mažiau nei 1 iš 100

Ne

Kontraceptinis pleistras

9 iš 100

Ne

Kontraceptinės tabletės

9 iš 100

Ne

Kontraceptinis žiedas

9 iš 100

Ne

Kontraceptinės injekcijos

6 iš 100

Ne

Skubioji kontracepcija

iki 11 iš 100 (jei išgeriama per 72 valandas nuo nesaugaus sekso)

Ne

Prezervatyvas vyrams

18 iš 100

Taip

Diafragma

12 iš 100

Ne

Prezervatyvas moterims

21 iš 100

Taip

Vaisingumo atpažinimas

24 iš 100

Ne

Spermicidai

28 iš 100

Ne

Nutrauktas lytinis aktas

27 iš 100

Ne

Seksas nesisaugant

85 iš 100

Ne

Lytiškai plintančios ligos (LPL) kartais dar vadinamos ir lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Kodėl gydytojai sako „infekcijos“? Ogi todėl, kad kai vartojamas žodis „liga“, žmonėms atrodo, jog turi jausti kažką labai rimto, bet iš tiesų daugelis LPL neturi jokių požymių ar simptomų, bet gali tau labai pakenkti.

Apskritai, kai tau labai patinka kitas žmogus, nelabai ir galvoji apie užkrečiamas ligas. Bet LPL yra labai rimtas dalykas, todėl privalai apie tai žinoti.

LPL sukelia įvairios bakterijos arba virusai, kartais ir labai maži parazitai. Užsikrėsti gali nuo sergančio asmens intymiai bendraudama – ne tik lytinio akto metu, bet ir prisilietusi burna, rankomis ar lytiniais organais prie jau sergančio asmens lytinių organų. Dažniausiai pasitaikančios LPL: chlamidinė infekcija, lytinių organų herpesas/pūslelinė, lytinių organų karpos, gonorėja, hepatitas B, dubens uždegiminė liga, sifilis, gaktos / kirkšninės utėlės, trichomonozė, ŽIV.

LPL labai lengva užsikrėsti.

Negydoma LPL gali sukelti labai rimtų sveikatos problemų. Pavyzdžiui, gali tapti nevaisinga.

Vienintelis patikimas būdas apsisaugoti nuo LPL – susilaikyti nuo sekso ar kito intymaus bendravimo. Lytinio gyvenimo atidėjimas vėlesniam laikui, kai jau būsi labiau subrendus, suaugus, taip pat sumažina riziką susirgti LPL. Nevartok narkotinių medžiagų ir alkoholio – apsaugosi save nuo nesaugių santykių.

Tik lateksiniai prezervatyvai gali apsaugoti nuo LPL, tačiau maža rizika išlieka. Jie turi būti laikomi ir naudojami teisingai.

Tik medicininiai tyrimai parodys, ar sergi kažkuria LPL. Daugeliu atvejų gali nejausti jokių simptomų, ypač ligos pradžioje.

Jei įtari, kad galėjai užsikrėsti LPL, nedelsk apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Tau nebūdingas pilvo skausmas, geltonos, žalios, pilkos, blogo kvapo makšties išskyros – taip pat signalas užsirašyti gydytojo konsultacijai.


Šaltiniai:

https://www.girlshealth.gov/substance/index.html

Pažiūrėk

Turite klausimų?

Rašykite mums

Klausk drąsiai

Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinate savo sutikimą su slapukų įrašymu. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami slapukus. Daugiau apie slapukus ir jų atsisakymą skaitykite PRIVATUMO POLITIKOJE.