Thank you!
We will contact you shortly
Pirmosios menstruacijos – vienas svarbiausių brendimo etapų. Jos rodo, kad tavo kūnas bręsta ir vystosi reprodukcinė sistema.
Kai kurios mergaitės džiaugiasi menstruacijomis, kitos – gėdijasi, jaučiasi nepatogiai. Be reikalo! Tereikia jas prisijaukinti.
1. Kas yra menstruacijos / mėnesinės?
Pirmosios menstruacijos vadinamos menarche.
Menstruacijų metu iš gimdos per makštį pasišalina kraujas ir gimdos gleivinės audiniai. Menstruacijos gali būti negausios, vidutinės ar gausios. Menstruacijų kraujo spalva gali būti įvairi – nuo ryškiai raudonos iki tamsiai raudonos ar rusvos. Normalu kartais pastebėti ir nedidelių kraujo krešulių. Dažniausiai gausiausiai kraujuojama pirmosiomis menstruacijų dienomis, o vėliau kraujavimas silpnėja.
Menstruacijos dažniausiai trunka nuo 2 iki 7 dienų. Pirmosios mėnesinės gali trukti vos kelias dienas ir būti labai negausios. Pirmaisiais metais jų trukmė ir gausumas gali skirtis kiekvieną mėnesį.
2. Kada galiu sulaukti mėnesinių?
Dažniausiai pirmosios mėnesinės prasideda apie 12–13 metus, tačiau jos gali prasidėti ir anksčiau arba vėliau. Paprastai pirmųjų mėnesinių sulaukiama praėjus maždaug 2–3 metams nuo krūtų augimo pradžios.
Pasikalbėk su tėvais / globėjais, gydytoju ar kitu suaugusiuoju, kuriuo pasitiki, jei tau sukako 15 metų ir menstruacijos dar neprasidėjo arba nuo krūtų augimo pradžios praėjo daugiau kaip 3 metai.
Skaityk >>> Pirmos mėnesinės – kada jų laukti ir ko tikėtis?
3. Kas sukelia menstruacijas?
Visą menstruacijų ciklą reguliuoja hormonai. Jų kiekis ciklo metu keičiasi, todėl kiaušidėse bręsta kiaušinėlis, storėja gimdos gleivinė ir gali įvykti ovuliacija – kiaušinėlio išsiskyrimas iš kiaušidės.
Jeigu nėštumas neįvyksta, hormonų estrogeno ir progesterono kiekis sumažėja, gimdos gleivinė pradeda irti ir pasišalina per makštį – prasideda menstruacijos.
Menstruacijų ciklas yra reprodukcinės sistemos dalis. Jei ovuliacijos metu išsiskyręs kiaušinėlis apvaisinamas spermatozoido ir apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje, gali prasidėti nėštumas.
4. Ar menstruacijos būna kiekvieną mėnesį?
Paauglystėje menstruacijų ciklas dažniausiai trunka 21–45 dienas. Ciklas skaičiuojamas nuo pirmosios vienų menstruacijų dienos iki pirmosios kitų menstruacijų dienos.
Pirmaisiais metais po pirmųjų mėnesinių ciklas dažnai būna nereguliarus, nes hormonų sistema dar bręsta. Vieną mėnesį mėnesinės gali prasidėti anksčiau, kitą – vėliau. Bėgant laikui ciklas dažniausiai tampa reguliaresnis, tačiau tam gali prireikti kelerių metų.
Nors pradžioje nereguliarus ciklas yra dažnas, jei tarp mėnesinių praeina 90 dienų ar daugiau, verta pasikalbėti su tėvais / globėjais ir kreiptis į gydytoją.
Rekomenduojama sekti savo ciklą – žymėtis menstruacijas kalendoriuje arba programėlėje. Tai padės tau:
● Suprasti, kada maždaug gali tikėtis kitų menstruacijų;
● Sužinoti, ar mėnesinių tam tikrą laiką nebuvo (jei jos reguliarios);
●Žinoti paskutinių menstruacijų datą (pirmoji mėnesinių diena), kurios paprastai teiraujasi ginekologai ar kiti gydytojai.
Jei ciklą seki programėlėje, verta pasidomėti ir jos privatumo nustatymais bei tuo, kaip naudojami tavo duomenys.
5. Tavo menstruacinis ciklas iš arčiau.
Menstruacijos. Pirmoji kraujavimo diena yra pirmoji naujo menstruacijų ciklo diena. Menstruacijos paprastai trunka 2–7 dienas.
Folikulinė fazė. Ji prasideda pirmąją menstruacijų dieną. Hormonų poveikis skatina kiaušinėlio brendimą kiaušidėje, o po menstruacijų gimdos gleivinė vėl pradeda storėti.
Ovuliacija. Jos metu iš kiaušidės išsiskiria subrendęs kiaušinėlis. Ovuliacijos laikas priklauso nuo ciklo trukmės ir gali skirtis kiekvieną mėnesį. 28 dienų cikle ji dažnai įvyksta maždaug apie 14 ciklo dieną, tačiau tai nėra taisyklė.
Liuteininė fazė. Po ovuliacijos organizmas ruošiasi galimam nėštumui. Jei nėštumas neįvyksta, estrogeno ir progesterono kiekis sumažėja, gimdos gleivinė pradeda irti ir prasideda sekančios menstruacijos. Šiuo laikotarpiu kai kurioms merginoms ir moterims gali pasireikšti PMS simptomai.
Skaityk >>> Mėnesinių ciklas – kas tai ir kaip skaičiuojamas?
6. Priešmenstruacinis sindromas (PMS)
Vargina pilvo pūtimas, nuotaikų kaita ar kiti nemalonūs simptomai likus vienai dviems savaitėms iki menstruacijų? Jei taip, tu ne viena! Daugelis moterų cikliškai patiria priešmenstruacinio sindromo simptomus. Jie paprastai išnyksta prasidėjus mėnesinėms. Šie pojūčiai gali būti nestiprūs arba stiprūs. Nestiprūs prieš menstruacijas atsirandantys simptomai yra dažni. Tačiau jei jie stiprūs ir trukdo mokslams, kasdienei veiklai ar santykiams, verta pasikalbėti su gydytoju.
Labai stiprūs emociniai PMS simptomai gali būti susiję su priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu (PMDS / PMDD), todėl jų nereikėtų ignoruoti.
Gali pasireikšti šie emociniai ir fiziniai PMS simptomai:
7. Kas sukelia PMS?
Tiksli PMS priežastis nėra iki galo žinoma. Manoma, kad simptomai susiję su hormonų pokyčiais menstruacijų ciklo metu ir individualiu organizmo jautrumu šiems pokyčiams.
8. Kaip sumažinti PMS simptomus?
Yra daug būdų padėti sau PMS metu. Tau gali tekti išbandyti įvairius dalykus ir atrasti tai, kas labiausiai padeda. Tavo gydytojas gali pasiūlyti kitų būdų.
Patarimai tau, kaip palengvinti PMS:
● Sveikai maitinkis, valgyk daugiau kalcio turinčių maisto produktų (ne tik pieno produktus, bet ir pupeles, chia, sezamo sėklas, migdolų riešutus ir kt.), vaisių, daržovių ir kompleksinių angliavandenių (pilno grūdo duoną, makaronus, kruopas);
● Sumažink druskos kiekį kelios dienos iki menstruacijų – tai gali sumažinti pilvo pūtimą;
● Vartok mažiau kofeino (yra gazuotuose gėrimuose, arbatoje, kavoje) – nebūsi tokia irzli, be to, tai gali padėti sumažinti krūtų skausmą;
● Verčiau valgyk dažniau ir mažesnėmis porcijomis nei rečiau ir didesnėmis;
● Pakankamai judėk kiekvieną dieną (net ir menstruacijų metu – taip, taip, menstruacijų metu GALIMA SPORTUOTI);
● Gerai išsimiegok. Stenkis eiti miegoti ir keltis kasdien panašiu metu.
Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri maisto papildai, pavyzdžiui, kalcis ar magnis, gali padėti sumažinti kai kuriuos PMS simptomus, tačiau daugelio papildų veiksmingumo įrodymų vis dar nepakanka. Prieš vartojant maisto papildus, ypač paauglystėje, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Jei PMS simptomai stiprūs, kartojasi kiekvieną mėnesį ar trukdo mokytis, sportuoti, bendrauti ar užsiimti įprasta veikla, pasikalbėk su tėvais / globėjais ir kreipkis į gydytoją.
Skaityk:
>>> Kas gali padėti, kai vargina PMS
9. Mėnesinių sutrikimai
Nestiprūs menstruacijų spazmai ir kiti nemalonūs pojūčiai yra dažni, tačiau stiprus skausmas, trukdantis įprastai veiklai, neturėtų būti laikomas tiesiog „normalia mėnesinių dalimi“. Taip pat įprasta, kad kartais pradžioje tavo mėnesinės būna nereguliarios. Kaip žinoti, kada tai yra problema? Padėsime tau suprasti.
Vienas iš būdų suprasti, ar verta sunerimti dėl menstruacijų – stebėti, kas tavo atveju yra įprasta, o kas ne.
Šie klausimai padės tau:
● Kiek skausmingi spazmai kiekvienų menstruacijų metu? Ar kaskart skausmas panašus? Jei skausmas stipresnis nei įprastai, tai gali būti tam tikro sutrikimo požymis.
● Kaip dažnai būna menstruacijos? Kiek tęsiasi? (žymėkis kalendoriuje ar programėlėje)
● Kaip stipriai teka kraujas? Tekėjimo stiprumą padės nustatyti higieninių paketų keitimo dažnis. Jei paketas ar tamponas visiškai permirksta ir jį tenka keisti kas 1–2 valandas, ypač jei taip kraujuojama kelias valandas iš eilės, reikėtų pasakyti tėvams / globėjams ir kreiptis į gydytoją.
Jei pastebėjai nukrypimus nuo to, kas tau įprasta mėnesinių metu (gausesnį kraujavimą, stipresnį skausmą, nemalonius pojūčius), būtinai pasitark su tėvais / globėjais dėl gydytojo konsultacijos. Žinodama atsakymus į minėtus klausimus, pagelbėsi gydytojui vizito metu.
Skaityk:
>>> Mėnesinės vėluoja? Ar reikia sunerimti?
>>> 11 būdų, kaip sumažinti menstruacijų skausmą
>>> Skausmingos mėnesinės paauglei - ką svarbu žinoti
>>> Kodėl reguliarios mėnesinės pagausėjo?
10. Kas gali turėti įtakos tavo menstruacijoms?
Įtampa (stresas). Jei patiri didelę įtampą, menstruacijų kurį laiką gali ir nebūti. Bet dažniausiai įtampai sumažėjus jos vėl atsinaujina.
Sportas. Labai intensyvus fizinis krūvis, ypač kai organizmas negauna pakankamai energijos su maistu, gali sutrikdyti hormonų veiklą ir menstruacijų ciklą. Mėnesinės gali tapti nereguliarios arba visai išnykti. Fizinis aktyvumas yra naudingas tuo atveju, jei nepersistengi, nepervargsti ir nepatiri dažnų traumų.
Hormonų sutrikimai. Menstruacijų ciklą reguliuoja hormonai, kurių kiekis ciklo metu natūraliai kinta. Tačiau kartais hormonų veikla gali sutrikti. Vienas iš tokių sutrikimų – poliendokrininis metabolinis kiaušidžių sindromas (PMOS), anksčiau vadintas policistinių kiaušidžių sindromu (PKS). Tai sudėtingas hormonų ir medžiagų apykaitos sutrikimas, galintis turėti įtakos menstruacijų ciklui, ovuliacijai, odai, plaukuotumui ir medžiagų apykaitai. Paauglystėje PMOS diagnozuoti gali būti sudėtingiau, nes kai kurie jo požymiai, pavyzdžiui, nereguliarios mėnesinės ar aknė, gali pasireikšti ir dėl įprastų brendimo pokyčių. Todėl vien nereguliarios mėnesinės dar nereiškia, kad turi PMOS. Jei mėnesinės ilgą laiką labai nereguliarios, visai išnyksta ar pastebi kitų nerimą keliančių simptomų, pasikalbėk su tėvais / globėjais ir kreipkis į gydytoją.
Didelis svorio netekimas. Didelis ar greitas svorio netekimas, nepakankama mityba ir valgymo sutrikimai gali lemti nereguliarias menstruacijas arba jų išnykimą.
11. Kada kreiptis į gydytoją?
Pirmiausia pranešk tėvams/globėjams.
Patariame kreiptis į gydytoją, jei:
● Menstruacijos neprasidėjo iki 15 metų arba praėjo daugiau kaip 3 metai nuo krūtų augimo pradžios;
● Tarp menstruacijų praėjo 90 dienų ar daugiau – net jei taip nutiko tik vieną kartą;
● Menstruacijos trunka ilgiau nei 7 dienas;
● Paketas ar tamponas visiškai permirksta per 1–2 valandas ir taip kartojasi;
● Naudodama tamponą staiga sukarščiuoji ir pasijunti labai blogai – tamponą išimk ir nedelsdama kreipkis medicininės pagalbos;
● Kraujuoji tarp menstruacijų;
● Menstruacijų skausmas toks stiprus, kad trukdo eiti į mokyklą, sportuoti, miegoti ar užsiimti įprasta veikla.
Būtinai konsultuokis su gydytoju, jei galvoji, kad turi problemų dėl menstruacijų, nes:
Menstruacijų sutrikimai gali būti rimtų sveikatos problemų požymis. Pavyzdžiui, stiprus ar vis stiprėjantis menstruacijų skausmas gali būti vienas iš endometriozės požymių. Endometriozė – liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys auga už gimdos ribų.
Jei turėjai lytinių santykių, dėl kurių galėjo atsirasti nėštumas, vėluojančios ar neatsiradusios menstruacijos gali būti vienas iš nėštumo požymių. Tokiu atveju atlik nėštumo testą ir, jei reikia, kreipkis į gydytoją.