1. Kas yra menstruacijos / mėnesinės?

Pirmosios menstruacijos vadinamos menarche.
Menstruacijų metu pasišalina kraujas ir atkrintančioji gimdos gleivinės dalis. Menstruacijos gali būti negausios, gausios ar vidutinės. Kartais kraujas gali būti skirtingo raudonumo atspalvių – nuo šviesaus iki tamsaus. Yra normalu pamatyti kelis tamsius kraujo gumuliukus ar krešulius. Pirmomis dienomis tavo mėnesinės gali būti gausios, vėliau tekėjimas sumažėja.
Paprastai menstruacijų trukmė svyruoja nuo 3 iki 5 dienų. Tačiau visai normalu, jei mėnesinės truktų trumpiau ar ilgiau (iki 7 dienų). Taip pat atsimink, kad pirmaisiais metais menstruacijų trukmė gali keistis kiekvieną mėnesį.

2. Kada galiu sulaukti mėnesinių?

Dažniausiai mergaitės sulaukia pirmųjų mėnesinių 12–14 metų amžiaus, tačiau jos gali prasidėti ir anksčiau arba vėliau. Nesijaudink, jei tau menstruacijos prasidėjo anksčiau arba vėliau nei tavo draugėms.
Pasikalbėk su tėvais / globėjais, gydytoju ar kitu suaugusiuoju, kuriuo pasitiki, jei tau 16 metų (arba praėjo 3 metai nuo krūtų augimo pradžios) ir menstruacijos dar neprasidėjo.

Skaityk >>> Pirmos mėnesinės – kada jų laukti ir ko tikėtis?

3. Kas sukelia menstruacijas?

Visą lytinį ciklą reguliuoja medžiagos, vadinamos hormonais. Jas išskiria kiaušidės, centrinė nervų sistema (smegenys), kiti organai. Dėl hormonų dažniausiai vieną kartą per mėnesį įvyksta ovuliacija. Jei neįvyksta apvaisinimas, kiaušinėlis ir atkrintančioji gimdos gleivinės dalis pasišalina per menstruacijas. Tai – dalis tavo menstruacijų ciklo.
Šis ciklas – galimybė susilaukti kūdikio. Įvykus intymiai vyro ir moters sueičiai, kiaušinėlis gali būti apvaisintas vyro spermos ir prisitvirtinęs prie gimdos gleivinės, užaugti iki kūdikio.

4. Ar menstruacijos būna kiekvieną mėnesį?

Menstruacinis ciklas trunka apie 1 mėnesį (21–34 dienas), bet kiekvienos moters ciklas yra skirtingas. Daugelio moterų ciklo trukmė – 28 dienos. Kai kurių moterų ciklas gali trukti net 45 dienas. Toks ilgas ciklas, ypač paauglėms mergaitėms, yra normalus.
Ciklą sudaro ne tik menstruacijos, bet ir hormonų svyravimai bei kiti kūno pokyčiai, vykstantys per mėnesį.
Atsimink, kad tavo menstruacijos pirmaisiais metais gali būti nereguliarios. Vieną mėnesį jų gali būti ir 2, o kitą – visai neprasidėti. Taip pat pačioje pradžioje mėnesinės gali trukti tik keletą dienų, o kai kuriais mėnesiais – apie savaitę. Tai normalu! Mėnesinių ciklas dažniausiai susitvarko ir tampa reguliarus apie 18–20 gyvenimo metus.
Rekomenduojama sekti savo ciklą – žymėtis menstruacijas kalendoriuje arba programėlėje. Tai padės tau:
● Suprasti, kada gali tikėtis kitų menstruacijų;
● Sužinoti, ar mėnesinių tam tikrą laiką nebuvo (jei jos reguliarios);
●Žinoti paskutinių menstruacijų datą (pirmoji mėnesinių diena), kurios paprastai teiraujasi ginekologai ar kiti gydytojai.

5. Tavo menstruacinis ciklas iš arčiau.

1–6 diena. Menstruacijos. Pirmos dvi dienos intensyvios – gausesnis kraujavimas, pilvo apatinės dalies, nugaros skausmas, spazmai, pilvo pūtimas ir pan. Vėliau simptomai malšta, kraujavimas sumažėja.
6–14 diena. Kraujavimas baigiasi, apie 14 dieną įvyksta ovuliacija, gali nežymiai pamausti, pakraujuoti.
15–28 diena. Gali atsirasti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai:
● Nuotaikų kaita;● Jaudinimasis dėl nesvarbių dalykų;● Abejingumas mėgstamoms veikloms;● Nuovargis;● Krūtų skausmas;● Pilvo pūtimas;● Galvos skausmas;● Potraukis tam tikram maistui;● Dėmesio koncentracijos sumažėjimas.
Šiuo metu gimdos gleivinė pasiruošia pasišalinimui ir tavo kūnas tuoj pradės naują ciklą. Daugelis moterų jaučia skausmą apatinėje pilvo dalyje – tai ženklas, jog menstruacijos greitai prasidės.

Skaityk >>> Mėnesinių ciklas – kas tai ir kaip skaičiuojamas?

6. Priešmenstruacinis sindromas (PMS)

Vargina pilvo pūtimas, nuotaikų kaita ar kiti nemalonūs simptomai likus vienai dviems savaitėms iki menstruacijų? Jei taip, tu ne viena! Daugelis moterų cikliškai patiria priešmenstruacinio sindromo simptomus. Jie paprastai išnyksta prasidėjus mėnesinėms. Šie pojūčiai gali būti nestiprūs arba stiprūs. PMS simptomai dažniausiai yra normali tavo ciklo dalis.
Gali pasireikšti šie emociniai ir fiziniai PMS simptomai:

7. Kas sukelia PMS?

Manoma, kad PMS sukelia estrogeno ir progesterono lygių svyravimas, kuris veikia neurotransmiterių (tam tikrų cheminių junginių smegenyse) pokyčius. Nerimas ar depresija nesukelia PMS, tačiau šios būsenos gali pabloginti PMS simptomus.

8. Kaip sumažinti PMS simptomus?

Yra daug būdų padėti sau PMS metu. Tau gali tekti išbandyti įvairius dalykus ir atrasti tai, kas labiausiai padeda. Tavo gydytojas gali pasiūlyti kitų būdų.
Patarimai tau, kaip palengvinti PMS:
● Sveikai maitinkis, valgyk daugiau kalcio turinčių maisto produktų (ne tik pieno produktus, bet ir pupeles, chia, sezamo sėklas, migdolų riešutus ir kt.), vaisių, daržovių ir kompleksinių angliavandenių (pilno grūdo duoną, makaronus, kruopas);
● Sumažink druskos kiekį kelios dienos iki menstruacijų – tai gali sumažinti pilvo pūtimą;
● Vartok mažiau kofeino (yra gazuotuose gėrimuose, arbatoje, kavoje) – nebūsi tokia irzli, be to, tai gali padėti sumažinti krūtų skausmą;
● Verčiau valgyk dažniau ir mažesnėmis porcijomis nei rečiau ir didesnėmis;
● Pakankamai judėk kiekvieną dieną (net ir menstruacijų metu – taip, taip, menstruacijų metu GALIMA SPORTUOTI);
● Gerai išsimiegok. Stenkis eiti miegoti ir keltis kasdien panašiu metu.
Kai kurie vitaminai ir maisto papildai – vitaminas B1 ir B6, vitaminas E, magnis, cinkas, imbieras, ciberžolė – gali palengvinti PMS. Labai svarbu pasitarti su savo gydytoju prieš pradedant vartoti maisto papildus.
Yra įrodyta, kad PMS simptomus gali palengvinti tikrojo skaistmino (lot. vitex agnus castus) maisto papildai, tačiau trūksta duomenų apie jų ilgalaikio vartojimo pasekmes paauglėms ir jaunoms moterims, todėl joms paprastai neskiriami. Jeigu kamuoja sunkūs PMS simptomai ar kyla klausimų, pati neeksperimentuok – būtinai kreipkis į šeimos gydytoją ar ginekologą.

9. Mėnesinių sutrikimai.

Menstruacijų metu yra normalu jausti spazmus (skausmus pilvo apačioje) ir kitus nemalonius pojūčius. Taip pat įprasta, kad kartais pradžioje tavo mėnesinės būna nereguliarios. Kaip žinoti, kada tai yra problema? Padėsime tau suprasti.
Vienas iš būdų suprasti, ar verta sunerimti dėl menstruacijų – stebėti, kas tavo atveju yra įprasta, o kas ne.
Šie klausimai padės tau:
● Kiek skausmingi spazmai kiekvienų menstruacijų metu? Ar kaskart skausmas panašus? Jei skausmas stipresnis nei įprastai, tai gali būti tam tikro sutrikimo požymis.
● Kaip dažnai būna menstruacijos? Kiek tęsiasi? (žymėkis kalendoriuje ar programėlėje)
● Kaip stipriai teka kraujas? Tekėjimo stiprumą padės nustatyti higieninių paketų keitimo dažnis. Jeigu paketą reikia keisti kas 1–2 valandas, vadinasi, mėnesinės yra itin gausios, reikia kreiptis į ginekologą.
Jei pastebėjai nukrypimus nuo to, kas tau įprasta mėnesinių metu (gausesnį kraujavimą, stipresnį skausmą, nemalonius pojūčius), būtinai pasitark su tėvais / globėjais dėl gydytojo konsultacijos. Žinodama atsakymus į minėtus klausimus, pagelbėsi gydytojui vizito metu.

Skaityk:
>>> Mėnesinės vėluoja? Ar reikia sunerimti?
>>> 11 būdų, kaip sumažinti menstruacijų skausmą

10. Kas gali turėti įtakos tavo menstruacijoms?

Įtampa (stresas). Jei patiri didelę įtampą, menstruacijų kurį laiką gali ir nebūti. Bet dažniausiai įtampai sumažėjus jos vėl atsinaujina.
Sportas. Per didelis fizinis aktyvumas (jei sportuoji profesionaliai arba persistengi sportuodama savarankiškai) gali stipriai sumažinti tavo kūno riebalų kiekį. Dėl to mėnesinės gali kuriam laikui išnykti. Fizinis aktyvumas yra naudingas tik tuo atveju, jei nepersistengi, nepervargsti ir nepatiri dažnų traumų.
Hormonų sutrikimai. Jei menstruacinis ciklas normalus, tavo hormonų lygis tai padidėja, tai sumažėja. Tačiau kartais pasitaiko ir hormoninių sutrikimų. Vienas iš jų – policistinių kiaušidžių sindromas (PKS – hormoninis sutrikimas, siejamas su hormonų disbalansu bei jo nulemtais ovuliacijos sutrikimais, pokyčiais kiaušidėse, padidėjusiu kūno plaukuotumu, svorio augimu ir kt.). Jei ciklas nereguliarus, mėnesinės iš viso dingsta ar pastebi kitų paminėtų simptomų, būtinai apsilankyk pas gydytoją.
Didelis svorio netekimas. Mergaitės, kurios serga anoreksija, dažniausiai nustoja sirgti menstruacijomis.

11. Kada kreiptis į gydytoją?

Pirmiausia pranešk tėvams/globėjams.
Patariame kreiptis į gydytoją, jei:
● Menstruacijos neatsirado iki 16 metų amžiaus arba praėjus 3 metams nuo krūtų augimo pradžios;
● Paskutinės mėnesinės buvo prieš 3 ar daugiau mėnesių (jei prieš tai buvo gana reguliarios);
● Kraujavimas tęsiasi ilgiau nei įprastai arba daugiau nei 7 dienas;
● Kraujavimas yra labai stiprus;
● Naudodama tamponus staiga pasijauti labai blogai;
● Kraujuoji tarp menstruacijų (daugiau nei kelis lašus);
● Jauti labai stiprų skausmą menstruacijų metu.
Būtinai konsultuokis su gydytoju, jei galvoji, kad turi problemų dėl menstruacijų, nes:
Menstruacijų sutrikimai gali būti rimtų sveikatos problemų požymis. Pavyzdžiui, labai stiprus skausmas mėnesinių metu gali būti dėl endometriozės (kai gimdos gleivinės audinys auga ne tik gimdoje, bet ir kitose vietose – gimdos išorėje, ant kiaušidžių ir kt.).
Jei jau gyveni seksualinį gyvenimą, menstruacijų nebuvimas gali būti nėštumo požymis. Įtarusi nėštumą, kuo skubiau apsilankyk pas gydytoją (apsaugok save nuo nepageidaujamo nėštumo).