Thank you!
We will contact you shortly
Brendimo metu tavo organizme keičiasi hormonų veikla, todėl keičiasi ne tik kūnas, bet ir jausmai. Gali atsirasti simpatija, įsimylėjimas, seksualinis smalsumas ar potraukis kitam žmogui. Visa tai – natūrali brendimo dalis.
Tačiau jausti potraukį nereiškia, kad turi pradėti lytinį gyvenimą. Kada ir ar apskritai nori intymių santykių, sprendi tu. Svarbiausia – žinoti faktus, suprasti savo ribas ir mokėti pasirūpinti savo saugumu.
1. Kas yra seksas ir intymūs santykiai?
2. Sutikimas: tavo „taip“ ir „ne“ yra svarbūs
3. Kaip suprasti, ar esi pasiruošusi seksui?
4. Ar galima pastoti pirmą kartą arba per mėnesines?
5. Kaip apsisaugoti nuo nėštumo?
6. Kontracepcijos priemonių palyginimas.
7. Ką daryti po nesaugių lytinių santykių?
8. Kas yra lytiškai plintančios infekcijos (LPI)?
10. Kaip sužinoti, ar turiu LPI?
11. Ar reikia tikrintis dėl LPI, jei nejaučiu jokių simptomų?
1. Kas yra seksas ir intymūs santykiai?
Seksualinis arba intymus bendravimas gali būti įvairus – bučiniai ir glamonės, lytinių organų lietimas, oralinis, vaginalinis ar analinis seksas. Skirtingi būdai turi skirtingą nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų (LPI) riziką.
Pavyzdžiui, nėštumas gali prasidėti, kai spermatozoidai patenka į makštį ir apvaisina kiaušinėlį. O kai kurios LPI gali būti perduodamos ne tik vaginalinio, bet ir oralinio ar analinio sekso metu. Prezervatyvai, naudojami taisyklingai ir kiekvieną kartą, labai sumažina daugelio LPI ir neplanuoto nėštumo riziką.
2. Sutikimas: tavo „taip“ ir „ne“ yra svarbūs
Sutikimas reiškia, kad abu žmonės laisvai ir aiškiai sutinka su tuo, kas vyksta. Gali persigalvoti bet kuriuo metu – net jei prieš minutę sakei „taip“, net jei jau esate pradėję bučiuotis ar mylėtis.
Spaudimas, grasinimai, kaltinimas („jei mylėtum, sutiktum“), manipuliavimas ar naudojimasis stipriai apsvaigusiu žmogumi nėra sutikimas.
Tu niekam nesi skolinga savo kūno – nei už dėmesį, nei už dovanas, nei už pasimatymą, nei todėl, kad esate pora.
3. Kaip suprasti, ar esi pasiruošusi seksui?
Prieš pradėdama lytinį gyvenimą gali savęs paklausti:
● Ar aš pati to noriu, o ne tiesiog jaučiu spaudimą?● Ar su šiuo žmogumi jaučiuosi saugi?● Ar galiu bet kada pasakyti „ne“ ir žinau, kad tai bus gerbiama?● Ar galime atvirai kalbėti apie prezervatyvus, kontracepciją ir LPI?● Ar žinau, kaip apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo ir LPI?● Ar žinau, ką daryčiau, jei prezervatyvas plyštų ar kontracepcija nesuveiktų?
Jeigu abejoji – visiškai normalu palaukti. Nėra amžiaus, iki kurio „privalai“ pradėti lytinį gyvenimą, ir tau nereikia skubėti vien todėl, kad atrodo, jog kiti jau tai daro.
4. Ar galima pastoti pirmą kartą arba per mėnesines?
Taip. Pastoti galima ir per pirmuosius lytinius santykius.
Nėštumas gali prasidėti, kai spermatozoidai patenka į makštį ir vienas jų apvaisina kiaušinėlį. Nėštumo rizika išlieka ir tuomet, kai varpa ištraukiama prieš ejakuliaciją, todėl nutrauktas lytinis aktas nėra patikimas kontracepcijos metodas.
Pastoti galima ir turint nereguliarias mėnesines. Nors tikimybė skirtingomis ciklo dienomis nėra vienoda, vien pagal kalendorių tiksliai numatyti ovuliaciją – ypač paauglystėje – sunku. Todėl negalima manyti, kad per menstruacijas ar tam tikromis „saugiomis dienomis“ nėštumas neįmanomas.
5. Kaip apsisaugoti nuo nėštumo?
Jeigu nenori pradėti lytinio gyvenimo – laukti yra visiškai normalus ir saugus pasirinkimas. Jeigu jau turi arba planuoji turėti lytinių santykių, svarbu žinoti, kaip patikimai apsisaugoti nuo nėštumo ir LPI.
Kontracepcijos metodai skiriasi veiksmingumu ir naudojimo būdu. Vieni veiksmingiausių grįžtamųjų metodų yra kontraceptinis implantas ir gimdos spiralė. Jie gali būti tinkami ir paauglėms – nėra skirti tik suaugusioms ar jau gimdžiusioms moterims.
Ilgalaikė kontracepcija:kontraceptinis implantas; hormoninė arba varinė gimdos spiralė.
Hormoninė kontracepcija:kontraceptinės tabletės, pleistras, makšties žiedas, injekcijos.
Barjerinė kontracepcija:vyriškas arba moteriškas prezervatyvas.
Svarbu: dauguma kontracepcijos metodų apsaugo nuo nėštumo, bet ne nuo LPI. Todėl lytiškai aktyviems paaugliams rekomenduojama naudoti prezervatyvą kartu su pasirinktu patikimu kontracepcijos metodu.
Tinkamiausią kontracepcijos būdą verta aptarti su gydytoju ar kitu kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.
6. Kontracepcijos priemonių palyginimas.
* Nurodytas apytikslis veiksmingumas įprastai naudojant. Skirtinguose patikimuose šaltiniuose procentai gali šiek tiek skirtis.
Svarbu: prezervatyvai yra vienintelė čia išvardyta kontracepcijos priemonė, kuri kartu mažina ir lytiškai plintančių infekcijų (LPI) riziką. Jei naudojamas kitas kontracepcijos metodas, prezervatyvas gali būti naudojamas papildomai apsaugai nuo LPI.
7. Ką daryti po nesaugių lytinių santykių?
Jei lytiniai santykiai buvo be apsaugos, prezervatyvas plyšo ar nuslydo arba įprasta kontracepcija buvo panaudota netinkamai, gali padėti skubioji kontracepcija. Kuo greičiau ji pavartojama, tuo veiksmingesnė.
Skubiosios kontracepcijos tabletės, priklausomai nuo veikliosios medžiagos, gali būti vartojamos iki 72 arba 120 valandų po nesaugių lytinių santykių. Jos skirtos nenumatytoms situacijoms, o ne reguliariai kontracepcijai.
Po skubiosios kontracepcijos gali pasireikšti šalutinių poveikių, pavyzdžiui, pykinimas, galvos ar pilvo skausmas, nuovargis, nedidelis kraujavimas ar mėnesinių ciklo pokyčiai. Kitos mėnesinės gali prasidėti kiek anksčiau arba vėliau nei įprastai. Todėl prieš vartojant svarbu perskaityti informacinį lapelį ir žinoti, ko galima tikėtis.
Jei mėnesinės gerokai vėluoja, yra neįprastai silpnos arba kyla abejonių dėl nėštumo, atlik nėštumo testą. Jei jautiesi blogai ar kyla klausimų, kreipkis į gydytoją arba vaistininką.
8. Kas yra lytiškai plintančios infekcijos (LPI)?
Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) – tai infekcijos, kuriomis dažniausiai užsikrečiama per vaginalinius, oralinius ar analinius lytinius santykius ir kitą seksualinį kontaktą. Jas gali sukelti bakterijos, virusai ar parazitai.
Dažniausios LPI yra chlamidiozė, gonorėja, sifilis, trichomonozė, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, genitalijų herpesas, hepatitas B ir ŽIV.
Svarbu žinoti, kad daugelis LPI gali nesukelti jokių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas ir net nežinoti, kad turi infekciją. Todėl vien pagal žmogaus išvaizdą ar savijautą neįmanoma pasakyti, ar jis turi LPI.
Kai kurios negydomos LPI gali sukelti sveikatos komplikacijų. Pavyzdžiui, negydoma chlamidiozė ar gonorėja gali sukelti dubens uždegiminę ligą ir turėti įtakos vaisingumui. Tačiau daug LPI galima sėkmingai gydyti, todėl svarbu laiku išsitirti ir, jei reikia, pradėti gydymą.
9. Kaip apsisaugoti nuo LPI?
Prezervatyvas – vienintelė kontracepcijos priemonė, kuri kartu padeda apsisaugoti ir nuo neplanuoto nėštumo, ir nuo daugelio LPI. Kad apsauga būtų kuo patikimesnė, prezervatyvą svarbu naudoti taisyklingai ir kiekvienų vaginalinių, analinių ar oralinių lytinių santykių metu.
Prezervatyvai labai sumažina daugelio LPI, įskaitant ŽIV, riziką, tačiau neapsaugo 100 procentų. Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, ŽPV ar genitalijų herpesas, gali būti perduodamos per odos vietas, kurių prezervatyvas neuždengia.
Nuo kai kurių LPI galima apsisaugoti ir skiepais. Vakcinos padeda apsisaugoti nuo ŽPV ir hepatito B. ŽPV vakcina ypač veiksminga, kai ja pasiskiepijama dar iki kontakto su virusu.
Riziką užsikrėsti LPI taip pat mažina atviras pokalbis su partneriu apie seksualinę sveikatą, prezervatyvų naudojimą ir LPI tyrimus.
Jei nenori lytinių santykių, visada gali pasakyti „ne“. Tau nereikia sutikti vien todėl, kad to nori partneris ar atrodo, jog „visi kiti jau tai daro“.
10. Kaip sužinoti, ar turiu LPI?
Vien iš savijautos nustatyti, ar turi LPI, neįmanoma. Daugelis lytiškai plintančių infekcijų, ypač jų pradžioje, gali nesukelti jokių simptomų. Patikimai nustatyti LPI galima atlikus atitinkamus tyrimus.
Priklausomai nuo infekcijos ir turėto seksualinio kontakto, gali būti atliekamas šlapimo, kraujo arba tepinėlio tyrimas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei:
● turėjai lytinių santykių be prezervatyvo ir nerimauji dėl LPI;● sužinojai, kad tavo seksualiniam partneriui nustatyta LPI;● pastebėjai neįprastas ar nemalonaus kvapo makšties išskyras;● jauti deginimą ar skausmą šlapinantis;● atsirado pūslelių, opelių, karpų, bėrimų ar niežėjimas lytinių organų srityje;● kraujuoji ne menstruacijų metu ar po lytinių santykių;● jauti neįprastą skausmą pilvo apačioje.
Jei nejauti jokių simptomų, tai dar nereiškia, kad LPI neturi. Jei buvo rizikingas seksualinis kontaktas ir abejoji, pasikalbėk su gydytoju – jis padės nuspręsti, kokių tyrimų reikia ir kada juos geriausia atlikti.
Jei tyrimai parodo LPI, svarbu laikytis paskirto gydymo ir informuoti seksualinį partnerį ar partnerius, kad jie taip pat galėtų išsitirti ir, jei reikia, gydytis.
11. Ar reikia tikrintis dėl LPI, jei nejaučiu jokių simptomų?
Taip. Daugelis LPI gali nesukelti jokių simptomų, todėl lytiškai aktyvioms merginoms svarbu nepamiršti profilaktinių tyrimų. Tarptautinėse rekomendacijose lytiškai aktyvioms merginoms ir moterims iki 25 metų rekomenduojama kartą per metus pasitikrinti dėl chlamidiozės ir gonorėjos.
Papildomai išsitirti verta, jei turi naują ar kelis seksualinius partnerius, lytinių santykių metu ne visada naudoji prezervatyvą, partneriui nustatyta LPI arba manai, kad galėjai užsikrėsti. Kokius tyrimus ir kada atlikti, padės nuspręsti gydytojas.