Thank you!
We will contact you shortly
Žalingi įpročiai – tai elgesys, galintis pakenkti tavo fizinei ar emocinei sveikatai ir sukelti priklausomybę.
Alkoholis, nikotinas ir kitos psichoaktyviosios medžiagos gali ypač paveikti paauglio organizmą, nes tuo metu intensyviai vystosi kūnas ir smegenys.
Ar žinojai, kad smegenys vystosi maždaug iki 25 metų? Paauglystėje dar bręsta sritys, susijusios su sprendimų priėmimu, impulsų kontrole, mokymusi ir emocijomis. Todėl alkoholis, nikotinas ir kitos psichoaktyviosios medžiagos jauną žmogų gali paveikti kitaip nei suaugusįjį.
1. Narkotikai ir kitos psichoaktyviosios medžiagos.
Psichoaktyviosios medžiagos veikia smegenų veiklą, todėl gali keisti nuotaiką, suvokimą, mąstymą ir elgesį. Skirtingos medžiagos veikia skirtingai, o jų poveikis priklauso nuo medžiagos, dozės, vartojimo būdo ir žmogaus organizmo.
Kai kurios psichoaktyviosios medžiagos gali sukelti priklausomybę. Kuo jaunesniame amžiuje pradedamos vartoti tokios medžiagos, tuo didesnė priklausomybės ir kitų sveikatos problemų rizika.
Apsvaigus gali būti sunkiau įvertinti situaciją, priimti saugius sprendimus ar aiškiai išreikšti ir suprasti sutikimą. Dėl to gali padidėti nesaugių lytinių santykių, traumų ir kitų pavojingų situacijų rizika.
Dalijantis adatomis ar kitomis narkotikų švirkštimosi priemonėmis galima užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis, įskaitant ŽIV ir hepatitus B bei C.
2. Alkoholis.
Lietuvoje alkoholinius gėrimus įsigyti ir vartoti leidžiama nuo 20 metų.
Alkoholis yra psichoaktyvi ir toksiška medžiaga, galinti sukelti priklausomybę. Paauglystėje smegenys vis dar vystosi, todėl alkoholio vartojimas gali paveikti atmintį, mokymąsi, sprendimų priėmimą ir savikontrolę.
Išgėrus alkoholio sulėtėja reakcija, suprastėja koordinacija ir gebėjimas įvertinti riziką. Dėl to padidėja nelaimingų atsitikimų, traumų, smurto ir nesaugių lytinių santykių rizika.
Paauglystėje saugiausias pasirinkimas – alkoholio nevartoti.
3. Alkoholio poveikis kūnui.
Smegenys. Alkoholis veikia reakciją, koordinaciją, dėmesį, atmintį ir sprendimų priėmimą. Išgėrus daug alkoholio gali sutrikti atmintis ar net sąmonė.
Širdis ir kraujotaka. Alkoholio vartojimas gali veikti kraujospūdį ir širdies ritmą, o ilgalaikis gausus vartojimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kepenys. Kepenys skaido didžiąją dalį į organizmą patekusio alkoholio. Ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas gali jas pažeisti.
Vėžio rizika. Alkoholis yra kancerogenas – jo vartojimas didina kelių rūšių vėžio riziką.
Saugumas. Apsvaigus sunkiau priimti apgalvotus sprendimus ir įvertinti pavojų, todėl didėja traumų, smurto ir nesaugių lytinių santykių rizika.
4. Rūkymas, veipai ir kiti nikotino produktai.
Cigaretės nėra vienintelis nikotino šaltinis. Nikotino gali būti elektroninėse cigaretėse (veipuose), kaitinamojo tabako gaminiuose, nikotino pagalvėlėse ir kituose nikotino produktuose.
Nikotino pagalvėlės, kurias kartais klaidingai vadina „snusu“, dedamos tarp lūpos ir dantenų. Jose nėra tabako, tačiau yra nikotino. Snusas taip pat dedamas po lūpa, tačiau jo sudėtyje yra tabako.
Elektroninės cigaretės nėra „tik vandens garai“. Kaitinant jų skystį susidaro aerozolis, kuriame gali būti nikotino ir kitų sveikatai kenksmingų medžiagų. Net jei elektroninėje cigaretėje nėra nikotino, tai nereiškia, kad jos naudojimas yra nekenksmingas.
Cigaretės, veipai, nikotino pagalvėlės, snusas ir kaitinamojo tabako gaminiai nėra nekenksmingi.
5. Kaip nikotinas, rūkymas ir veipinimas veikia kūną?
Smegenys. Nikotinas sukelia priklausomybę. Paauglystėje smegenys vis dar vystosi, todėl nikotinas gali neigiamai veikti procesus, susijusius su dėmesiu, mokymusi ir impulsų kontrole.
Plaučiai. Cigarečių dūmai pažeidžia plaučius ir didina lėtinių plaučių ligų bei plaučių vėžio riziką. Elektroninių cigarečių aerozolis taip pat gali dirginti ir neigiamai veikti kvėpavimo sistemą.
Širdis ir kraujagyslės. Nikotinas gali padidinti širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį. Rūkymas ilgainiui didina širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką.
Burna. Rūkymas didina dantenų ligų, burnos ir gerklės vėžio riziką. Veipinimas taip pat gali neigiamai veikti burnos sveikatą, o nikotino pagalvėlės gali dirginti dantenas ir burnos gleivinę.
Fizinis pajėgumas. Rūkymas blogina plaučių veiklą, todėl gali būti sunkiau sportuoti ir ištverti fizinį krūvį. Veipinimas taip pat gali dirginti kvėpavimo takus.
6. Pasyvus rūkymas.
Pasyvus rūkymas – tai kitų žmonių tabako dūmų įkvėpimas. Saugaus pasyvaus rūkymo lygio nėra. Net jei pati nerūkai, tabako dūmai gali pakenkti tavo sveikatai.
Pasyvus rūkymas didina širdies ir kvėpavimo sistemos ligų bei plaučių vėžio riziką. Vaikams ir paaugliams tabako dūmai taip pat gali pabloginti astmą ir kitas kvėpavimo problemas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl pasyvaus rūkymo pasaulyje kasmet per anksti miršta daugiau kaip 1,6 mln. nerūkančių žmonių.
7. Kaip nepasiduoti draugų spaudimui?
Kartais gali atrodyti, kad „visi“ aplinkui jau yra bandę alkoholį, veipus, nikotino pagalvėles ar kitas medžiagas. Tačiau tau nereikia nieko išbandyti vien tam, kad pritaptum prie draugų ar kompanijos.
Jei žinai, kad nenori – apsispręsk iš anksto. Tada netikėtoje situacijoje bus lengviau pasakyti „ne“.
Nebūtina ilgai teisintis. Gali atsakyti paprastai:
● „Ne, ačiū, nenoriu.“● „Ne, man ir taip gerai.“ ● „Aš neveipinu.“● „Nenoriu bandyti.“● „Ne, tikrai praleisiu.“
Jei tave įkalbinėja, pakartok savo atsakymą. Tau nereikia sugalvoti vis naujų priežasčių. „Ne“ yra pakankamas atsakymas.
Turėk planą, kaip išeiti. Jei eini į vakarėlį ar susitikimą, pagalvok, kam galėtum paskambinti ir kaip grįžtum namo, jei pasijustum nejaukiai ar nesaugiai.
Susirask savo žmogų. Jei kompanijoje yra draugas ar draugė, kuris taip pat nenori vartoti, laikytis savo sprendimo gali būti lengviau.
Nepriimk sprendimo vien todėl, kad „visi taip daro“. Tai, ką matai savo draugų rate ar socialiniuose tinkluose, nebūtinai parodo, kaip elgiasi dauguma tavo bendraamžių.
Ir svarbiausia – draugystė neturėtų priklausyti nuo to, ar sutinki gerti, rūkyti, veipinti ar kažką išbandyti. Žmonės, kuriems tu rūpi, turėtų gerbti tavo „ne“.
8. Ką daryti, jei jau rūkai, veipini ar vartoji kitas medžiagas?
Jei jau rūkai, veipini, vartoji alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas ir nori sustoti, nebijok prašyti pagalbos. Priklausomybė nėra vien valios klausimas – kai kurių medžiagų vartojimą nutraukti gali būti sunku.
Pasikalbėk su tėvais, globėjais ar kitu suaugusiuoju, kuriuo pasitiki. Taip pat gali kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą. Jie gali padėti įvertinti situaciją ir rasti tau tinkamą pagalbą.
Kuo anksčiau kreipsiesi pagalbos, tuo geriau.