Thank you!
We will contact you shortly
Reprodukcinė sistema – tai svarbi kūno dalis, susijusi su brendimu, menstruacijomis, hormonais ir galimybe susilaukti vaikų.
Moters reprodukcinę sistemą sudaro vidiniai ir išoriniai lytiniai organai. Viduje yra kiaušidės, kiaušintakiai, gimda, gimdos kaklelis ir makštis, o išoriniai lytiniai organai vadinami vulva. Kuo daugiau žinosi apie savo kūną, tuo lengviau bus suprasti brendimo, menstruacijų ir kitus kūno pokyčius.
1. Tavo reprodukcinė sistema.
Reprodukcinė sistema atlieka daug svarbių funkcijų – ji susijusi su menstruacijų ciklu, hormonų gamyba, lytine sveikata ir galimybe pastoti bei susilaukti vaikų.
Kiaušidėse yra daugybė nesubrendusių kiaušialąsčių. Jos susiformuoja dar iki gimimo, o prasidėjus brendimui dalis jų pradeda bręsti menstruacijų ciklo metu.
2. Kas yra tavo reprodukcinės sistemos viduje?
Kiaušidės – porinis organas, esantis abipus gimdos. Jos iki brendimo „miega“, o brendimo metu „prabunda“. Kiaušidės pradeda gaminti daugiau estrogeno, progesterono ir kitų hormonų, kurie sukelia kūno pokyčius bei reguliuoja menstruacijų ciklą. Kiaušidėse yra folikulai, kuriuose bręsta kiaušialąstės.
Ovuliacija – tai menstruacijų ciklo etapas, kai iš kiaušidės išsiskiria subrendusi kiaušialąstė. Ovuliacija nevyksta būtinai 14 ciklo dieną – jos laikas gali skirtis priklausomai nuo ciklo trukmės ir net skirtingais ciklais. Jei tuo metu spermatozoidai pasiekia kiaušialąstę, gali įvykti apvaisinimas ir prasidėti nėštumas.
Kiaušintakiai – du siauri vamzdeliai, kuriais po ovuliacijos kiaušialąstė juda gimdos link. Dažniausiai būtent kiaušintakyje spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę.
Gimda – tuščiaviduris, raumeninis organas, kuriame nėštumo metu gali vystytis vaisius. Kiekvieno menstruacijų ciklo metu, veikiant hormonams, gimdos gleivinė (endometriumas) storėja ir ruošiasi galimam nėštumui. Jei kiaušialąstė apvaisinama, susidariusi ankstyvoji embriono stadija kiaušintakiu nukeliauja į gimdą ir gali įsitvirtinti jos gleivinėje. Jei nėštumas neprasideda, gimdos gleivinė pasišalina – prasideda menstruacijos. Neapvaisinta kiaušialąstė suyra ir yra organizmo rezorbuojama, todėl menstruacijų kraujyje jos ieškoti nereikia. Menstruacijų metu kraujas ir gimdos gleivinės audiniai iš gimdos pro gimdos kaklelį ir makštį pasišalina iš kūno.
Gimdos kaklelis – apatinė gimdos dalis, jungianti gimdą su makštimi. Per nedidelę jo angą iš gimdos pasišalina menstruacijų kraujas, o spermatozoidai gali patekti gimdos link. Gimdymo metu gimdos kaklelis palaipsniui atsiveria, kad kūdikis galėtų gimti.
Makštis – elastingas raumeninis kanalas, jungiantis gimdos kaklelį su kūno išore. Per ją pasišalina menstruacijų kraujas ir makšties išskyros, į ją įdedamas tamponas ar menstruacinė taurelė. Makštis taip pat yra gimdymo takų dalis ir gali labai išsiplėsti gimdymo metu (iki maždaug 12–14 cm.).
Mergystės plėvė – tai plonas, elastingas audinys aplink makšties angą. Jo forma, dydis ir elastingumas kiekvieno žmogaus gali būti labai skirtingi. Mergystės plėvė gali natūraliai išsitempti ar keistis augant, sportuojant, naudojant tamponą ar menstruacinę taurelę ir dėl daugybės kitų priežasčių. Tai nebūtinai sukelia skausmą ar kraujavimą. Pagal jos išvaizdą negalima nustatyti, ar mergina yra turėjusi lytinių santykių. Medicinoje nėra tyrimo, kuriuo būtų galima patikimai nustatyti „nekaltybę“.
Skaityk >>> Kas yra „nekaltybė“ ir mergystės plėvė?
3. Kas yra vulva?
Vulva – bendras išorinių lytinių organų pavadinimas. Makštis ir vulva nėra tas pats: makštis yra kūno viduje esantis kanalas, o vulva – tai, ką gali matyti kūno išorėje. Vulvai priklauso gakta, didžiosios ir mažosios lytinės lūpos, klitoris, makšties anga ir kitos aplink ją esančios struktūros.
Skaityk >>> Makštis nėra vulva, vulva nėra makštis
Gakta – minkštųjų audinių sritis virš vulvos, kuri brendimo metu apauga plaukeliais.
Lytinės lūpos – tai odos raukšlės aplink makšties ir šlaplės angas. Skiriamos didžiosios ir mažosios lytinės lūpos. Jos gali labai skirtis dydžiu, forma, spalva ir simetrija – visa tai gali būti visiškai normalu.
Varputė (klitoris) yra labai jautrus lytinis organas. Iš išorės matoma tik nedidelė jo dalis – didžioji klitorio dalis yra kūno viduje (beje, forma primena vyro varpą). Klitoris turi daug nervinių galūnėlių ir yra svarbus seksualiniam malonumui.
Šlapimo (šlaplės) anga yra žemiau klitorio. Pro ją iš organizmo pasišalina šlapimas. Šlapimas neteka iš makšties – šlaplės ir makšties angos yra dvi skirtingos angos.
Makšties prieangis – tai sritis tarp mažųjų lytinių lūpų, kurioje yra šlaplės anga ir makšties anga (įėjimas į makštį).
4. Makšties išskyros.
Brendimo metu – dažnai dar iki pirmųjų mėnesinių – gali pastebėti makšties išskyrų. Tai normalu. Jos gali būti matomos ant tualetinio popieriaus ar kelnaitėse.
Normalios makšties išskyros padeda palaikyti makštį švarią ir sveiką. Makštis apsivalo pati, todėl jos vidaus plauti nereikia.
Nenustebk, jei menstruacijų ciklo metu išskyros keisis. Jų kiekis, tirštumas ir tekstūra gali kisti dėl hormonų svyravimų, o apie ovuliaciją jos dažnai tampa skaidresnės, slidesnės ir elastingesnės.
Skaityk >>> Koks gali būti makšties kvapas?
5. Kokios makšties išskyros yra normalios?
Normalios makšties išskyros gali būti:
● skaidrios, baltos ar balkšvos;
● skystesnės, slidžios ir elastingos;
● tirštesnės ir lipnios;
● vienomis ciklo dienomis jų gali būti daugiau, kitomis – mažiau.
Normalios išskyros paprastai neturi stipraus ar nemalonaus kvapo. Nedidelis natūralus kvapas yra normalus.
Kai kurioms merginoms išskyrų būna daugiau, kitoms – labai nedaug. Abu variantai gali būti normalūs. Jei dėl gausesnių išskyrų jautiesi nepatogiai, gali retkarčiais naudoti ploną, bekvapį ir orui laidų įklotą, tačiau jo nebūtina dėvėti kasdien.
6. Kada dėl makšties išskyrų reikėtų kreiptis į gydytoją?
Atkreipk dėmesį, jei išskyros staiga pasikeitė, palyginti su tau įprastomis, ypač jei:
● atsirado stiprus ar nemalonus kvapas;
● išskyros tapo žalios, pilkos ar neįprastai geltonos;
● tapo putotos ar panašios į varškę;
● atsirado vulvos ar makšties niežėjimas, deginimas, skausmas, patinimas ar paraudimas;
● skauda ar peršti šlapinantis;
● kraujuoji ar teplioja ne menstruacijų metu.
Vien iš išskyrų spalvos ar išvaizdos ne visada galima nustatyti jų priežastį, todėl jei pokyčiai išlieka ar atsiranda kitų simptomų, pasitark su gydytoju ir nesigydyk pati.
7. Kas gali sukelti makšties išskyrų pokyčius?
Išskyros gali natūraliai keistis menstruacijų ciklo metu dėl hormonų, todėl ne kiekvienas jų pasikeitimas reiškia infekciją.
Tačiau neįprastus išskyrų pokyčius gali sukelti:
● makšties kandidozė (grybelinė infekcija);
● bakterinė vaginozė;
● lytiškai plintančios infekcijos (LPI), pavyzdžiui, chlamidiozė, gonorėja ar trichomonozė;
● dirginimas, pavyzdžiui, dėl kvapiųjų intymios higienos priemonių ar kitų dirgiklių.
Jei išskyros pasikeitė ir kartu atsirado niežėjimas, deginimas, skausmas ar stiprus nemalonus kvapas, geriausia kreiptis į gydytoją, o ne bandyti pačiai nustatyti priežastį.