Pirmos mėnesinės: kada prasideda, kokie požymiai ir ko tikėtis?

Pirmos mėnesinės: kada prasideda, kokie požymiai ir ko tikėtis?

Lauki pirmųjų mėnesinių ir nežinai, kada jos prasidės ar kaip viskas atrodys? Tai visiškai nauja patirtis, todėl natūralu turėti daug klausimų.

Gera žinia – pirmosios mėnesinės paprastai neprasideda visiškai „iš niekur“. Kūnas dar prieš jas pradeda keistis ir gali duoti ženklų, kad jos artėja.

Pirmosios mėnesinės dar vadinamos menarche. Pažiūrėkime, kada jos dažniausiai prasideda, kokie požymiai gali jas išduoti ir ką verta žinoti, kad pirmąją dieną jaustumeisi ramiau.

Kada prasideda pirmos mėnesinės?

Pirmosios mėnesinės dažniausiai prasideda maždaug 12 metų, tačiau nėra vieno „teisingo“ amžiaus. Vienoms mergaitėms jos prasideda anksčiau, kitoms – vėliau.

Todėl jeigu tavo draugėms mėnesinės jau prasidėjo, o tau dar ne – tai savaime nereiškia, kad kažkas negerai. Kiekvienos merginos kūnas bręsta savu tempu.

Pirmosios mėnesinės paprastai prasideda ne pačioje brendimo pradžioje. Prieš jas pastebėsi ir kitų kūno pokyčių: pradės augti krūtys, atsiras plaukelių pažastyse ir gaktos srityje, gali pasikeisti kūno formos ir atsirasti balkšvų ar skaidrių makšties išskyrų.

Dažnai pirmųjų mėnesinių sulaukiama maždaug po 2–3 metų nuo krūtų augimo pradžios, tačiau tai tik orientyras.

Su gydytoju verta pasitarti, jeigu mėnesinės neprasidėjo iki 15 metų arba praėjo daugiau nei 3 metai nuo krūtų augimo pradžios. Taip pat verta kreiptis anksčiau, jei nerimauji dėl savo brendimo ar jo požymių.

Kokie požymiai, kad jau prasidės pirmosios mėnesinės?

Tiksliai numatyti, kurią dieną prasidės pirmosios mėnesinės, neįmanoma. Tačiau kūno pokyčiai gali parodyti, kad brendimas vyksta ir mėnesinės artėja.

Vienas iš tokių požymių – skaidrios ar balkšvos makšties išskyros. Jos yra normali brendimo dalis ir dažnai tampa pastebimos likus maždaug 6–12 mėnesių iki pirmųjų mėnesinių, tačiau kiekvienos merginos brendimas vyksta skirtingai, todėl tai nėra tikslus būdas numatyti, kada prasidės mėnesinės.

Dažniausi simptomai, kad artėja menstruacijos:

  • Odos bėrimas;
  • Apatinės pilvo dalies (taip pat gali būti ir nugaros) maudimas;
  • Pilvo pūtimas;
  • Krūtų jautrumas;
  • Viduriavimas;
  • Nuovargis;
  • Padidėjęs dirglumas, emocingumas;
  • Potraukis tam tikram maistui (labai dažnai saldumynams);
  • Skaidrios arba baltos makšties gleivės.

Tačiau gali nejausti jokių ypatingų simptomų – ir tai taip pat normalu.

Kaip pasiruošti pirmosioms mėnesinėms?

Kad netikėtai prasidėjus mėnesinėms jaustumeisi ramiau, kuprinėje gali turėti nedidelį pirmųjų mėnesinių rinkinuką.

Į kosmetinę įsidėk kelis higieninius paketus, atsargines kelnaites ir nedidelį maišelį panaudotai priemonei ar suteptiems apatiniams. Jei nori, gali turėti ir bekvapių drėgnų servetėlių, skirtų išorinei intymios zonos priežiūrai. Toks rinkinukas neužima daug vietos kuprinėje, o žinojimas, kad esi pasiruošusi, gali suteikti daugiau ramybės.

Nežinai, ką įsidėti į savo mėnesinių kosmetinę? Peržiūrėk menstruacijų priemones paauglėms ir pirmosioms mėnesinėms.

Ką daryti, jei pirmosios mėnesinės prasidėjo mokykloje?

Pirmiausia – viskas gerai. Tau tiesiog prasidėjo mėnesinės.

Jeigu turi paketą, nueik į tualetą ir įsidėk jį į kelnaites. Kai kuriose mokyklose tualetuose ar kitose bendrose erdvėse yra įrengtos nemokamų menstruacinių priemonių higienos stotelės, kuriose gali rasti paketų ar kitų menstruacinių priemonių. Apsižvalgyk, ar tokia stotelė yra tavo mokykloje, o jei nežinai – gali tiesiog paklausti.

Jei menstruacinės priemonės neturi arba mokykloje higienos stotelės nėra, kreipkis į mokyklos visuomenės sveikatos specialistą, mokytoją ar kitą suaugusį žmogų, kuriuo pasitiki. Gali paklausti ir draugės – labai tikėtina, kad kas nors turės paketą.

Jeigu tuo metu visiškai nėra galimybės gauti menstruacinės priemonės, sulankstytas tualetinis popierius gali būti tik labai laikina išeitis, kol gausi paketą ar kitą tinkamą priemonę. Jį reikėtų dažnai pakeisti.

Jeigu kraujas pateko ant drabužių, tai irgi nėra katastrofa. Jei nori, kol galėsi persirengti, aplink liemenį gali užsirišti džemperį. Grįžusi namo dėmę pirmiausia skalauk šaltu vandeniu, nes karštas vanduo gali padėti kraujo dėmei įsitvirtinti audinyje.

Kaip atrodo pirmosios mėnesinės?

Pirmosios mėnesinės nebūtinai prasidės ryškiai raudonu ir gausiu kraujavimu.

Gali pastebėti vos kelias rusvas, rausvas ar raudonas dėmes ant apatinių. Kraujavimas gali būti labai negausus, o vėlesnės mėnesinės – visai kitokios.

Menstruacijų kraujo spalva taip pat gali keistis per tas pačias mėnesines – nuo ryškiai ar tamsiai raudonos iki rusvos. Dažniausiai tai yra normalu.

Kiek laiko trunka pirmos mėnesinės?

Pirmosios mėnesinės gali būti gana trumpos ir negausios. Apskritai menstruacijos paprastai trunka iki 7 dienų.

Pirmaisiais metais po pirmųjų mėnesinių ciklas dažnai būna nereguliarus, nes hormonų sistema dar bręsta. Vieną mėnesį ciklas gali būti trumpesnis, kitą – ilgesnis.

Paauglėms mėnesinių ciklas dažniausiai trunka maždaug 21–45 dienas. Tačiau net ir pirmaisiais metais labai ilgos pertraukos tarp mėnesinių neturėtų būti automatiškai laikomos normalia brendimo dalimi.

Jeigu tarp mėnesinių praeina daugiau nei 90 dienų, verta pasitarti su gydytoju.

Skaityk >>> Mėnesinių ciklas – kas tai, kiek trunka ir kaip jį skaičiuoti?

Ar verta žymėtis mėnesines?

Taip. Pirmąją mėnesinių dieną pasižymėk kalendoriuje, užrašinėje ar mėnesinių ciklo sekimo programėlėje.

Pirmoji kraujavimo diena yra pirmoji naujo mėnesinių ciklo diena.

Sekdama ciklą po kurio laiko pamatysi, kiek dienų paprastai trunka tavo mėnesinės ir kokie tarpai būna tarp jų. Taip pat gali pasižymėti kraujavimo gausumą, pilvo skausmą, nuotaikos pokyčius ar kitus simptomus.

Jeigu naudoji programėlę, prisimink, kad jos nurodoma kitų mėnesinių ar ovuliacijos data yra prognozė, o ne tiksliai žinoma data. Taip pat verta pasidomėti, kokius tavo asmens ir sveikatos duomenis programėlė renka ir kaip juos naudoja.

Kiek kraujo netenkama per mėnesines?

Pamačius kraują ant paketo ar tualete gali atrodyti, kad jo netenki labai daug. Tačiau menstruacijų išskyros nėra vien kraujas – jose yra ir gimdos gleivinės audinių bei kitų išskyrų.

Tiksliai išmatuoti menstruacijų metu netenkamo kraujo kiekį namuose sudėtinga, todėl nereikia skaičiuoti mililitrų ar šaukštų. Tačiau pagal įvairius duomenis netenkama iki 6 valgomųjų šaukštų (60 ml) kraujo menstruacijų metu.

Daug naudingiau stebėti, kaip dažnai tenka keisti menstruacines priemones ir kaip jautiesi. 

Kada mėnesinės gali būti per gausios?

Pasikalbėk su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki, ir kreipkitės į gydytoją, jeigu:

  • menstruacijos trunka ilgiau nei 7 dienas;
  • paketą ar tamponą tenka keisti maždaug kas 1–2 valandas ar dar dažniau dėl gausaus kraujavimo;
  • kraujas dažnai prateka pro menstruacinę priemonę ant drabužių ar patalynės;
  • atsiranda didelis silpnumas, svaigsta galva;
  • jauti stiprų širdies plakimą;
  • dėl kraujavimo ar skausmo negali užsiimti įprasta veikla.

Jeigu gausiai kraujuojant svaigsta galva, jautiesi labai silpnai ar stipriai plaka širdis, medicininės pagalbos reikėtų kreiptis nedelsiant.

Kokias menstruacines priemones galima naudoti per pirmąsias mėnesines?

Nėra vienos priemonės, kuri būtų geriausia visoms.

Per pirmąsias mėnesines gali naudoti higieninius paketus, menstruacines kelnaites, tamponus ar menstruacinę taurelę. Svarbiausia pasirinkti tai, su kuo jautiesi patogiai ir ką moki tinkamai naudoti.

Daugeliui merginų pradėti paprasčiausia nuo paketų arba menstruacinių kelnaičių, nes jų nereikia įvesti į makštį. Tačiau nėra medicininės taisyklės, kad paauglė negali naudoti tampono ar menstruacinės taurelės nuo pirmųjų mėnesinių.

Jeigu renkiesi tamponą, pradžiai gali būti patogiau išbandyti mažesnio sugeriamumo tamponą ir visada laikytis ant pakuotės pateiktų naudojimo bei keitimo rekomendacijų.

Prieš įsidėdama ar keisdama menstruacinę priemonę nusiplauk rankas.

Susipažink su kiekviena menstruacijoms skirta priemone.

Ar kiti pastebės, kad tau mėnesinės?

Paprastai aplinkiniai negali iš tavo išvaizdos pasakyti, kad tau prasidėjo mėnesinės.

Menstruacijų metu gali jausti nestiprų natūralų kvapą, tačiau tam nereikia kvepiančių paketų, intymių dezodorantų ar kitų kvapiklių.

Vulvos oda yra jautri, todėl geriau rinktis bekvapes menstruacines priemones.

Kasdienei higienai pakanka švelniai nuplauti vulvą – išorinius lytinius organus – vandeniu. Makšties vidaus plauti nereikia – ji išsivalo pati. Jei naudoji intymios higienos prausiklį, jis turėtų būti švelnus ir skirtas tik išorinei intymiai zonai.

Ar galima plaukioti ir sportuoti mėnesinių metu?

Taip. Jeigu jautiesi gerai, per mėnesines gali sportuoti, eiti į kūno kultūros pamoką, šokti ar užsiimti kita mėgstama fizine veikla.

Judėjimas kai kurioms merginoms net padeda sumažinti menstruacijų spazmus.

Tačiau jeigu skauda ar jautiesi pavargusi, neprivalai savęs versti – rinkis tokį aktyvumą, su kuriuo tą dieną jautiesi gerai.

Skaityk >>> 11 būdų, kaip sumažinti menstruacijų skausmą

Ar galima maudytis baseine per mėnesines?

Taip, per mėnesines galima maudytis baseine, ežere ar jūroje.

Maudantis įprastas higieninis paketas netinka, nes prisigeria vandens. Galima rinktis tamponą, menstruacinę taurelę arba specialiai maudynėms skirtą menstruacinį maudymosi kostiumėlį.

Jeigu naudoji tamponą, laikykis jo naudojimo instrukcijų ir rekomenduojamo keitimo laiko.

Dar vienas svarbus dalykas

Pirmosios mėnesinės nėra egzaminas, kuriam reikia pasiruošti „tobulai“. Gal pirmą kartą nežinosi, kaip geriausiai prisiklijuoti paketą. Gal kraujas pateks ant apatinių. Gal kitų mėnesinių lauksi po mėnesio, o jos ateis vėliau.

Visa tai yra dalis pažinties su savo kūnu.

Jeigu nori, pirmųjų mėnesinių dieną gali ir kaip nors pažymėti ar atšvęsti – nueiti su mama ar kitu artimu žmogumi skanaus deserto, gauti mažą dovanėlę ar tiesiog pasikalbėti. Svarbiausia, kad pirmosios mėnesinės nebūtų kažkas, ką reikia slėpti ar dėl ko reikėtų gėdytis.